Vytautas Toleikis

„Užuot bakštaliję savo tautines mažumas, ypač jaunimą, būtent juos visų pirma maksimaliai įtraukime į kovą už laisvę, už Europos civilizaciją.”

Vytautas Toleikis (g. 1960) – Lietuvos mokytojas, kultūrininkas, eseistas, visuomenininkas, skaitytojų pamėgtų atsiminimų „Pasakojimai prabudus. Atsiminimai“ (2017) autorius. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti užsakymu pirmasis tyrė romų genocidą šalyje. Jis inicijavo ir vykdė gausybę kultūros bei švietimo projektų, skirtų čigonų, žydų ir kitų tautinių mažumų kultūrų atminčiai puoselėti, įvairiomis kultūros temomis nuolat publikuoja straipsnius bei esė. Naujausias V. Toleikio leidinys – „Žydai lietuvių literatūroje. Nuo priešo iki sąjungininko“ (2022).

Kūrybos bruožai

V. Toleikio „Pasakojimai prabudus. Atsiminimai" yra neįprastai drąsūs, atviri, liūdni ir juokingi, gyvi bei skaidrūs prisiminimai apie gyvenimą tarybinėje Lietuvoje XX a. 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose. Knygos autorius grįžta į vaikystę ir jaunystę gimtuosiuose Barvuose Šilutės rajone. Net išvykęs gyventi į Vilnių, jis vis dar svajojo apie gimtąsias vietas. Todėl knygoje, tarsi prabudęs iš prisiminimų sapno, V. Toleikis savironiškai, sąžiningai ir beveik etnografiškai detaliai aprašo to laikotarpio kasdienybę, artimuosius bei vietinius gyventojus, buitį, situacijas, galimybes ir pasirinkimus provincijos žmogui. Tačiau po kasdienybės paviršiumi atsiveria lietuviškojo identiteto formavimasis istoriškai unikaliu laiku ir kultūriškai unikalioje erdvėje – buvusiame Klaipėdos krašte, apie kurio gyventojų patirtį sovietmečiu iki šiol žinoma labai mažai. Knygoje juntamas šio regiono likimas per išnykusios vokiškosios kultūros palikimą ir gyventojus, tebesaugančius vokiškąją tapatybę. Autorius, naudodamas šnekamąją kalbą, tarmiškus žodžius ir to meto būdingus posakius, padeda skaitytojams įsijausti bei suvokti kultūrinį šio regiono savitumą.

Knygoje „Žydai lietuvių literatūroje. Nuo priešo iki sąjungininko" V. Toleikis žengia į mažai tyrinėtą teritoriją, nagrinėdamas istoriškai ir kultūriškai jautrią temą – kaip lietuvių bei žydų santykiai atsispindi lietuvių kalbos grožinėje literatūroje nuo pirmųjų tekstų iki Antrojo pasaulinio karo laikotarpio bei vėliau. Autorius eksperimentuoja su mintimis, siekdamas išsiaiškinti, ką galime sužinoti apie visuomenę, analizuodami grožinės literatūros kūrinius ir atsižvelgdami į juos supantį istorinį kontekstą – spaudą, laiškus bei atsiminimus. Ar šioje tekstų visumoje galime pajusti lietuvių tautos sąmoningumo formavimosi procesus? Ar galime rasti tekstuose antisemitizmo ar antijudaizmo apraiškų? Ar Lietuva to meto Europos kontekste yra kažkuo ypatinga? Šis tyrimas, kuriame plačiai pateikiami nagrinėjami šaltiniai, skatina skaitytojus susipažinti su medžiaga ir patiems bandyti atsakyti į šiuos klausimus, nes čia nėra siekiama siūlyti vienintelio teisingo interpretavimo. V. Toleikis renkasi atskleisti sudėtingų situacijų kontekstą ir atsargiai pateikti savo vertinimus. Ši knyga suteikia progą nauju kampu pažvelgti į gerai pažįstamus herojus – Simoną Daukantą, Motiejų Valančių, Antaną Tatarę, Antaną Vienažindį, Joną Basanavičių, Vincą Kudirką, Gabrielį Landsbergį-Žemkalnį, Povilą Višinskį, Žemaitę, Vaižgantą ir daugybę kitų.