Dale Carnegie

„Prisipažindami, kad galite suklysti, jūs niekada nepakliūsite į nepatogią padėtį.”

Deilas Karnegis (Dale Carnegie; iki maždaug 1922 m. rašytas Carnagey; 1888-1955) – amerikiečių rašytojas ir lektorius, saviugdos, pardavimų, verslo mokymų, viešojo kalbėjimo ir bendravimo įgūdžių kursų kūrėjas. Gimęs skurde Misūrio valstijos ūkyje, jis buvo knygos „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ (1936), bestselerio, populiaraus ir šiandien, autorius. D. Carnegie taip pat parašė knygas „Kaip džiaugtis gyvenimu ir savo darbu” bei „Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi”. Viena iš pagrindinių jo knygų idėjų yra ta, kad kitų žmonių elgesį galima pakeisti keičiant savo elgesį jų atžvilgiu.

Biografija

Jaunystė ir metai iki karo

• Gimė 1888 m. lapkričio 24 d. ūkyje Merivilyje, Misūrio valstijoje. Jis buvo antrasis ūkininkų Amandos Elizabetos Harbison (1858-1939) ir jos vyro Džeimso Viljamo Karnagei (1852-1941) sūnus. 

• D. Carnegie užaugo Bedisono apylinkėse, Misūrio valstijoje, į pietryčius nuo Merivilio, ir lankė kaimo mokyklas.

• 1904 m., kai D. Carnegie buvo 16 metų, jo šeima persikėlė į ūkį Warrensburge, Misūrio valstijoje. 

• Jaunystėje D. Carnegie patiko kalbėti viešai ir jis prisijungė prie mokyklos debatų komandos. Vidurinėje mokykloje jis susidomėjo kalbomis įvairiose Chautauqua asamblėjose.

• 1906 m. jis baigė vidurinę mokyklą.

• Mokėsi valstybiniame mokytojų koledže Vorensburge, kurį baigė 1908 m.

• Pirmasis D. Carnegie darbas po koledžo buvo korespondencinių kursų pardavinėjimas rančeriams. Po to pradėjo pardavinėti lašinius, muilą ir taukus „Armour & Company“. Jam sekėsi taip, kad jo pardavimų teritorija Pietų Omahoje, Nebraskos valstijoje, tapo nacionaline šios įmonės lydere.

• Sutaupęs 500 dolerių, 1911 m. D. Carnegie metė pardavimus, kad galėtų įgyvendinti savo gyvenimo svajonę – tapti Chautauqua lektoriumi. Vietoj to jis baigė studijas Amerikos dramos menų akademijoje Niujorke, tačiau kaip aktoriui jam nelabai sekėsi, nors rašoma, kad jis atliko daktaro Hartlio vaidmenį cirko „Polly of the Circus“ išvažiuojamajame spektaklyje. Spektakliui pasibaigus, jis grįžo į Niujorką ir apsigyveno YMCA 125-ojoje gatvėje. Ten jam kilo mintis mokyti viešojo kalbėjimo ir jis įtikino YMCA vadovą leisti jam vesti pamokas už 80 % grynųjų pajamų. Per pirmąjį užsiėmimą jam pritrūko medžiagos. Improvizuodamas jis pasiūlė mokiniams kalbėti apie tai, kas juos supykdė, ir pastebėjo, kad dėl šios technikos kalbėtojai nebijo kreiptis į viešą auditoriją. Iš šio 1912 m. debiuto išsivystė D. Carnegie kursas. D. Carnegie pasinaudojo vidutinio amerikiečio troškimu labiau pasitikėti savimi ir 1914 m. jau uždirbo po 500 JAV dolerių (šiandien apie 13 500 JAV dolerių) kas savaitę.

• Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo JAV kariuomenėje, kurį laiką praleido Uptono stovykloje. 

• Iki 1916 m. D. Carnegie vedė išparduotas paskaitas Karnegio salėje, o tai turėjo įtakos jo sprendimui 1919 m. pakeisti savo pavardės rašybą plieno magnato Andrew Carnegie garbei, kad ją lengviau įsimintų kiti. 

Sėkmė ir gyvenimo pabaiga

• 1926 m. pasirodė pirmasis D. Carnegie raštų rinkinys „Viešasis kalbėjimas: praktinis kursas verslininkams“ (angl. „Public Speaking: a Practical Course for Business Men“), vėliau pavadintas „Viešasis kalbėjimas ir įtakos darymas versle“ (angl. „Public Speaking and Influencing Men in Business“).

• 1936 m. leidykla „Simon & Schuster“ išleido knygą „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Knyga nuo pat debiuto tapo bestseleriu. Iki D. Carnegie mirties knygos buvo parduota penki milijonai egzempliorių 31 kalba, o jo įkurtą D. Carnegie institutą baigė 450 000 absolventų.

• Mirė nuo Hodžkino ligos 1955 m. lapkričio 1 d. savo namuose Forest Hilse, Niujorke. Buvo palaidotas Beltono, Kaso apygardoje, Misūrio valstijoje, kapinėse.

Kūrybos bruožai

Neturėdami jo asmeninių memuarų ar interviu užrašų, negalime sužinoti D. Carnegie ketinimų. Tačiau galime matyti ir jausti, kaip jo žodžiai sklinda per puslapį. Jis naudoja staccato tipo kadenciją, skaitytoją apkraudamas istorijomis, kurios visos nukreipia į knygoje pateiktų principų mokymą ir įtvirtinimą. Dėl tiesmuko rašymo ir paprastų temų lengva atmesti knygos struktūros genialumą. Tačiau tekstai parašyti veiksmingai ir įtikinamai. Principai nuoseklūs ir panašūs vienas į kitą. Stebime ir girdime, kaip veikėjas po veikėjo palaiko arba paneigia principus ir matome, kaip tai paveikia jų gyvenimą.