Ignas Šeinius

„Laisvė – tai kūrybos pradas, tai ieškojimas. Pravėrimas akių ir pakėlimas galvos.”

Ignas Šeinius – lietuvių ir švedų rašytojas, Lietuvos diplomatas, spaudos darbuotojas. Tikrasis vardas – Ignas Jurkūnas. Bene žymiausi I. Šeiniaus kūriniai: „Raudonasis tvanas“, „Siegfried Immerselbe atsijaunina”.

Biografija

Jaunystė ir studijų metai

• Gimė 1889 m. balandžio 3 d. Šeiniūnuose, Širvintų valsčiuje.

• Mokėsi Gelvonų ir Musninkų mokyklose. 

• 1907–1908 m. Kaune lankė „Saulės“ mokytojų kursus. 

• 1908 m. Peterburge eksternu išlaikė egzaminus, suteikiančius teisę dirbti mokytoju liaudies mokyklose. 

• 1909–1910 m. pradėjo bendradarbiauti lietuvių periodiniuose leidiniuose „Vienybė Lietuvninkų“, „Aušrinė“ ir „Viltis“. 

• 1912–1915 m. studijavo meno filosofiją A. Šaniavskio liaudies universitete Maskvoje.

• 1913 m. išspausdino romaną „Kuprelis“. 

Diplomato ir rašytojo karjera

• 1915 m. pasiųstas dirbti į Stokholmą Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu. 

• 1917 m. išėjo pirmoji I. Šeiniaus knyga švedų kalba „Litauisk kultur“. 

• 1917 m. vasarą vedė rusų kilmės švedę Gertrud Sydoff. 

• 1919 m. paskirtas Lietuvos atstovybės Stokholme spaudos biuro vedėju.

• 1920–1921 m. dirbo Lietuvos atstovybėje Kopenhagoje.

• 1922 m. gimė sūnus Irvis.

• 1924–1927 m. dirbo Lietuvos atstovu Skandinavijoje su rezidencija Stokholme. 

• 1932 m. grįžo į Lietuvą. 

• 1933–1934 m. ėjo „Lietuvos aido“ redaktoriaus pareigas. 

• 1935–1939 m. dirbo Klaipėdos gubernatūros spaudos patarėju, įsteigė ir redagavo dienraštį „Vakarai“. 

• 1939 m. paskirtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotiniu Vilniaus krašte. 

• 1940 m. emigravo į Švediją.

• 1943 m. gavo Švedijos pilietybę, ten gyveno iki mirties. Čia pasikeitė pavardę į Scheynius. 

• Mirė 1959 m. sausio 15 d. Stokholme, Švedijoje.

Kūrybos bruožai 

I. Šeinius tekstuose dažnai naudoja metaforas, gausu ir kultūrinio-istorinio pobūdžio poteksčių bei egzistencialistinių elementų. Autorius be perstojo siekė idealizmo, didelį pėdsaką jo kūryboje paliko ir impresionizmo judėjimas. I. Šeinius nevengė pademonstruoti sunkiųjų metų Lietuvoje ir pabrėžti laisvės siekį. 

I. Šeiniaus kūryba pasižymi įvairiomis prieštaromis: individas – visuomenė, jausmas – valia, gamta – žmogus. Gamta autoriaus kūryboje parodo asmens išgyvenimų visumą, dvasinį tapatumą gamtai. Itin reikšmingas aspektas yra ir žmogaus patirtis, protas, intymūs jausmai.

Vienas iš svarbiausių Igno Šeiniaus kūrinių yra „Kuprelis“, išleistas 1913 metais ir tapęs lietuvių impresionistinės prozos klasika. Jame per nelaimingos meilės istorijos prizmę žvelgiama į žmogaus vienatvę, vidinius išgyvenimus. Kiek kitokį autoriaus kūrybinį „veidą“ parodo satyrinis romanas „Siegfried Immerselbe atsinaujina“, kuriame nestokojama fantastikos ir net grotesko elementų. Dar kitoks yra „Raudonasis tvanas“, perteikiantis 1940 metų sovietinės okupacijos patirtis. Tokie skirtingi kūriniai rodo, koks įvairus gali būti šio autoriaus rašymo stilius ir temų diapazonas.