Irvin D. Yalom

„Kiekvienas žmogus turi pasirinkti, kiek tiesos jis gali pakęsti.“

Irvinas Davidas Yalomas (g. 1931) – amerikiečių psichiatras, Stanfordo universiteto psichiatrijos profesorius emeritas, grožinės ir negrožinės literatūros autorius, egzistencinės psichoterapijos pradininkas. Egzistencinėje psichoterapijoje pabrėžiama, kad psichikos sveikatos problemas dažnai sukelia kova su egzistencija. Egzistencinė psichoterapija pripažįsta keturias pagrindines žmogiškąsias problemas, su kuriomis kovoja visi: izoliacija, beprasmybė, mirtingumas ir laisvė. Tai – dažniausiai autoriaus nagrinėjamos temos. Savo raštais I. D. Yalomas padėjo paaiškinti egzistencializmą ir parodyti jo svarbą terapijoje. Kviečiame skaityti išsamiau: „Kai Nyčė verkė“, „Meilės budelis“, „Melagis ant kušetės“.

Biografija

• Gimė 1931 m. birželio 13 d. Vašingtone, JAV. Maždaug penkiolika metų prieš jo gimimą Jungtinėse Valstijose I. D. Yalomo tėvai žydai emigravo iš Rusijos ir Vašingtone atidarė maisto prekių parduotuvę. Didžiąją vaikystės dalį I. D. Yalomas praleido skaitydamas knygas namuose virš tėvų parduotuvės ar bibliotekoje.

• 1952 m. baigęs Džordžo Vašingtono universiteto bakalauro studijas ir 1956 m. Bostono universiteto Medicinos mokykloje įgijęs medicinos daktaro laipsnį, jis stažavosi ligoninėje Niujorke, rezidentūrą atliko Džono Hopkinso klinikoje Baltimorėje. 

• Po dvejų metų tarnybos kariuomenėje, ligoninėje Honolulu, I. D. Yalomas pradėjo akademinę karjerą Stanfordo universitete. 1963 m. jis paskirtas dėstytoju, per kitus metus paaukštintas, o 1968 m. jam suteiktas profesoriaus mandatas. Netrukus jis įnešė milžinišką indėlį dėstydamas apie grupinę psichoterapiją ir kurdamas savo egzistencinės psichoterapijos modelį.

• Jo egzistencinės psichologijos veikaluose daugiausia dėmesio skiriama keturioms, kaip jis vadina, žmogaus būsenos „duotybėms“: izoliacijai, beprasmybei, mirtingumui bei laisvei. Aptariami būdai, kaip žmogus gali reaguoti į šiuos rūpesčius – funkciniu arba disfunkciniu būdu.

• 1970 m. I. D. Yalomas išleido knygą „Grupinės psichoterapijos teorija ir praktika“ (angl. „The Theory and Practice of Group Psychotherapy“), kurioje kalbama apie mokslinę literatūrą, susijusią su grupine psichoterapija ir mažų grupių elgesio socialine psichologija. Šiame darbe nagrinėjama, kaip individai funkcionuoja grupės kontekste ir kaip grupinės terapijos nariai gauna naudos iš savo dalyvavimo grupėje.

• I. D. Yalomas ir toliau tęsė ne visą darbo dieną trunkančią privačią praktiką bei tapo kelių dokumentinių vaizdo filmų apie terapijos metodus autorius. Jis dalyvavo 2003 m. dokumentiniame filme „Skrydis nuo mirties“ (angl. „Flight from Death“), kuriame tiriamas žmonių smurto ir mirties baimės ryšys, susijęs su pasąmonės įtaka. 

• I. D. Yalomo psichoterapijos institutas, kuriam jis vadovauja kartu su profesore Ruthellen Josselson, plėtoja I. D. Yalomo pažiūras. Šį unikalų derinį, kai į psichoterapiją integruojama daugiau filosofijos, galima laikyti psichosofija.

• Buvo vedęs rašytoją ir istorikę Marilyn Yalom, kuri mirė 2019 m. Jų šeimoje auga keturi vaikai: Eva – ginekologė, Reidas – fotografas, Viktoras – psichologas ir verslininkas, Benas – teatro režisierius.

Kūrybos bruožai

Be mokslinės, negrožinės literatūros rašymo, I. D. Yalomas yra sukūręs keletą romanų. Taip pat eksperimentavo su rašymo technikomis. Knygoje „Every Day Gets a Little Closer“ I. D. Yalomas pakvietė pacientą kartu rašyti apie terapijos patirtį. Knygoje yra du skirtingi balsai, kurie pakaitomis skyriuose žvelgia į tą pačią patirtį. Tuo tarpu romanas „Kai Nyčė verkė“ daugiausia parašytas trečiuoju asmeniu. Skaitytojas girdi daktaro Brojerio mintis, ypač jo ir Nyčės dialogo scenose, tačiau kitų veikėjų minčių – ne. Trečiojo asmens riboto žvilgsnio naudojimas leidžia autoriui nukreipti dėmesį į vieno konkretaus veikėjo, šiuo atveju daktaro, charakterio raidą. Istorijos pradžioje akivaizdu, kad jis yra galingas ir nelabai kuklus žmogus. Tačiau pabaigoje skaitytojas gali pamatyti intymių detalių apie tai, kaip jį pažemino ir pakeitė santykiai su Nyče.

I. D. Yalomo kūriniai naudojami kaip universitetų vadovėliai ir standartinė psichologijos studentų lektūra. Jo naujas ir unikalus požiūris į paciento bei gydytojo santykius įtrauktas į psichologijos programas tokiose mokyklose kaip „John Jay College of Criminal Justice“ Niujorke.