Jo Nesbo

„Prarasti gyvybę nėra blogiausia, kas gali nutikti. Blogiausia yra prarasti gyvenimo priežastį.“

Jo Nesbø (g. 1960) – vienas garsiausių visų laikų detektyvų autorių. Nemaža dalis jo bibliografijoje esančių kūrinių yra įsitvirtinę „Sunday Times“ bestselerių viršūnėse. Kūriniai išvesti į bemaž 50 skirtingų kalbų, o tiražai siekia 50 milijonų kopijų visame pasaulyje. Puikūs rašytojo kūrybos pavyzdžiai yra knygos „Galvų medžiotojai“, „Gelbėtojas“, „Makbetas“.

Nors J. Nesbø kūryba yra sulaukusi ne vieno prestižinio apdovanojimo, šis vyras gyvenime užsiėmė labai įvairia veikla ir nebuvo vien tik kūrėjas: jaunystėje jis aktyviai žaidė futbolą, vėliau ėmėsi ekonomisto, žurnalisto veiklų, o galiausiai netgi tapo garsios roko grupės „Di Derre" nariu.

Biografija

• Gimė 1960 m. kovo 29 d. Osle, Norvegijoje. Užaugo Molde, vakarų Norvegijoje. Mokydamasis mokykloje grojo gitara ir dainavo poproko grupėje. 

• Bergene baigė Norvegijos ekonomikos mokyklą (Norges Handelshøyskole) ir įgijo ekonomikos specialybę. Baigęs studijas įsidarbino biržos makleriu, kartu išlaikydamas dainininko ir dainų autoriaus viziją. 

• 1992 m. padėjo įkurti grupę „Di Derre“, įrašiusią keletą albumų. Dirbdamas įtemptą darbą dieną ir koncertuodamas su vis labiau populiarėjančia grupe naktimis, J. Nesbø galiausiai ėmėsi rašytojo karjeros. Kai kažkas atsitiktinai pasiūlė parašyti knygą apie keliones su grupe, jis priėmė tai kaip iššūkį, paprašė šešių mėnesių atostogų, išvyko į Australiją ir grįžęs parašė tai, kas tapo jo pirmuoju Hario Hūlės romanu. 

• Šioje knygoje, pavadintoje „Šikšnosparnis“ (1997), Hūlė, sveikstantis alkoholikas, vyksta į Australiją tirti žmogžudystės. Antrajame romane „Tarakonai“ (1998) detektyvas keliauja po purviną Bankoko kriminalinį pasaulį. „Raudongurklė“ (2000) išsamiai aprašo fašizmo vaidmenį Norvegijoje. „Nemezidėje“ (2002) Hūlė tiria banko apiplėšimą ir yra įpainiojamas į buvusios merginos mirtį. Serijinis žudikas darbuojasi knygoje „Pentagrama“ (2003), šį kartą Osle. Hūlė seka samdomą žudiką knygoje „Gelbėtojas“ (2005), o „Šarvuotoje širdyje“ (2009) Hūlė susekamas Honkonge ir įtikinamas vėl įsitraukti į policijos darbą. „Vaiduoklis“ (2011) pasakoja apie Oslo narkotikų sceną ir nagrinėja Hūlės tėvystės patirtį, o „Policija“ (2013) tęsia „Vaiduoklyje“ pradėtą istoriją. „Troškulyje“ (2017) Hūlė medžioja žudiką, savo aukas randantį pažinčių programėlėje „Tinder“. Dvyliktoji Hūlės knyga, „Peilis“, išleista 2019 m. 

• Hūlės serija sulaukė didžiulio populiarumo ir buvo išversta į daugelį kalbų. Jos populiarumą iš dalies lėmė įtemptas siužetas, o iš dalies – pagrindinio veikėjo pateikimo būdas. Visoje serijoje Hūlė kovoja su savo demonais, kartais sėkmingai, bet dažniau ne. Kiekviena knyga pagilina skaitytojo pažintį su Hūle ir jo gyvenimu ant ribos. Be to, vėlesnėse knygose minimi ankstesnių kūrinių įvykiai – tai dar vienas efektas, suteikiantis ydingai, bet iš esmės simpatiškai Hūlės asmenybei papildomų bruožų.

Kūrybos bruožai

J. Nesbø rašymo stilių galima apibūdinti kaip tamsų ir įtraukiantį. Jis moka romanuose sukurti apčiuopiamą įtampos ir įtaigos jausmą. Jo proza glausta ir dalykiška, tačiau jis turi talentą piešti ryškias scenas, nesvarbu, ar tai būtų niūrios Oslo gatvės, ar šalti atokių vietovių peizažai.

J. Nesbø turi aštrų žvilgsnį į detales ir į kūrinius įtraukia kruopščiai patikrintus faktus, ypač kai kalbama apie policijos procedūras ir kriminalinius tyrimus. Šis dėmesys detalėms suteikia istorijoms autentiškumo, jos atrodo pagrįstos ir tikroviškos.

Vienas išskirtinių J. Nesbø rašymo aspektų yra jo gebėjimas tyrinėti veikėjų psichikos gelmes. Jis gilinasi į sudėtingą žmogaus prigimtį, į baimes, troškimus ir pažeidžiamumą, lemiančius jo veikėjų veiksmus. Vaizdingai aprašydamas personažus jis sukuria įvairių žmonių, kurių kiekvienas turi savitų ydų, portretus.

J. Nesbø taip pat yra siužeto meistras, dažnai kuriantis sudėtingus ir daugiasluoksnius pasakojimus, įtraukiančius skaitytojus ir verčiančius spėlioti iki pat pabaigos. Jis moka supinti įvairias siužetines linijas, kurdamas tarpusavyje susijusių įvykių gobeleną, palaipsniui atsiskleidžiantį istorijos eigoje.