John Steinbeck

„Laikas yra vienintelis kritikas be ambicijų.“

Johnas Ernstas Steinbeckas (1902 – 1968) – amerikiečių rašytojas. 1962 m. jis pelnė Nobelio literatūros premiją „už realistinius ir vaizdingus kūrinius, kuriuose dera simpatiškas humoras ir aštrus socialinis suvokimas“. Per savo rašytojo karjerą jis parašė 33 knygas, vieną knygą – kartu su Edvardu Rickettsu, iš jų 16 romanų, 6 negrožinės literatūros knygas ir 2 apsakymų rinkinius. Plačiai žinomas dėl komiško romano „Tortilijų kvartalas“ (1935), kelių kartų epopėjos „Į rytus nuo Edeno“ (1952), novelės „Apie peles ir žmones“ (1937). Pulitzerio premija apdovanotas romanas „Rūstybės kekės“ (1939) laikomas J. Steinbecko šedevru ir Amerikos literatūrinio kanono dalimi, per pirmuosius 75 metus po išleidimo parduota 14 mln. egzempliorių.

Biografija

• Gimė 1902 m. vasario 27 d. Salinase, Kalifornijoje, kilęs iš vidutinių pajamų šeimos. 

• Jis studijavo Stanfordo universitete, bet jo nebaigė. 1925 m. išvyko į Niujorką, kur kelerius metus bandė įsitvirtinti kaip laisvai samdomas rašytojas, bet jam nepavyko ir jis grįžo į Kaliforniją. Išleidęs keletą romanų ir apsakymų, J. Steinbekas pirmą kartą plačiai išgarsėjo romanu „Tortilijų kvartalas“ (1935 m.), humoristinių istorijų ciklu apie Monterėjaus paisanus.

• Visus J. Steinbecko romanus galima priskirti socialiniams, kuriuose nagrinėjamos ekonominės kaimo darbo problemos, tačiau jo knygose galima įžvelgti ir ūkio garbinimo bruožų, kurie ne visada sutampa su dalykiniu sociologiniu požiūriu. Po šiurkštaus ir žemdirbiško humoro kupino „Tortilijų kvartalo“ jis perėjo prie rimtesnės beletristikos, neretai agresyviai kritikuojančios socialinę padėtį, prie romano „Abejotinoje kovoje“ (angl. „In Dubious Battle“, 1936 m.), kuriame nagrinėjami Kalifornijos plantacijose migruojančių vaisių rinkėjų streikai. Po to sekė „Apie peles ir žmones“ (1937), pasakojimas apie imbecilų milžiną Lenį, ir serija žavių apsakymų, surinktų į rinkinį „Ilgasis slėnis“ (angl. „The Long Valley“, 1938). 1939 m. jis išleido geriausiu savo kūriniu laikomą knygą „Rūstybės kekės“ – istoriją apie Oklahomos ūkininkus nuomininkus, kurie, negalėdami užsidirbti pragyvenimui iš žemės, persikėlė į Kaliforniją, kur tapo migruojančiais darbininkais.

• Iš vėlesnių kūrinių paminėtini „Į rytus nuo Edeno“ (1952), „Mūsų nerimo žiema“ (1961) ir „Kelionės su Čarliu“ (1962) – kelionių apybraiža, kurioje J. Steinbekas aprašė įspūdžius, patirtus per tris mėnesius trukusią kelionę sunkvežimiu per keturiasdešimt Amerikos valstijų. 

• Mirė 1968 m. gruodžio 20 d. Niujorke.

Kūrybos bruožai

J. Steinbecko stiliaus pagrindas – paprastumas ir tiesmukumas. Jis mėgsta paprastą kalbą, lengvai prieinamą plačiam skaitytojų ratui. Kitas J. Steinbecko bruožas – gili empatija jo personažams. Jis puikiai supranta žmogaus prigimtį, o jo veikėjai dažnai kovoja su visuotinėmis problemomis – skurdu, neteisybe ar amerikietiškos svajonės siekimu. 

J. Steinbekas taip pat yra ryškių ir jausmų kupinų aprašymų meistras. Jo gebėjimas detaliai nupiešti kraštovaizdį ir aplinką, kurioje gyvena jo veikėjai, suteikia jo pasakojimams gilumo. Nesvarbu, ar tai būtų „Rūstybės kekėse“ aprašomos atšiaurios, sausros kamuojamos Oklahomos lygumos, ar „Į rytus nuo Edeno“ vaizduojamas niūrus Kalifornijos Salinaso slėnio grožis, J. Steinbecko talentas aprašant aplinką prikelia ją gyvenimui ir įtraukia skaitytojus į jo sukurtus pasaulius.

Be to, J. Steinbeckas dažnai į savo kūrinius įtraukia socialines ir politines temas. Savo romanus jis naudoja kaip tribūną, kurioje sprendžia aktualias to meto problemas, tokias kaip ekonominė nelygybė, socialinė neteisybė ir sunki migrantų darbininkų padėtis Didžiosios depresijos laikotarpiu.