Josephas Frankas

„Vilnius atrodė chaotiškai. Daug rūmų, aplink – menkos lūšnos. Puiki itališko stiliaus miesto rotušė stovėjo gražioje, barakų prigrūstoje aikštėje. Didingos katedros link vedančios gatvės buvo negrįstos, pilnos visokiausių šiukšlių; lyjant – neišbrendamos.”

Josephas Frankas (1771– 1842) – vokiečių kilmės Vilniaus universiteto profesorius. Terapijos klinikos vadovas. Kartu su prof. Augustu Liudviku Bekiu įkūrė Vakcinacijos institutą. Jo namuose buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija. Laisvai kalbėjo itališkai, prancūziškai, vokiškai, mokėjo lotynų kalbą, gyvendamas Lietuvoje pramoko lenkų kalbą. J. Franko atsiminimus rasite knygose „Vilnius – XIX amžiuje“ ir „Atsiminimai: Josephas Frankas“.

Biografija

• Gimė 1771 m. gruodžio 23 d. Raštate, Vokietijoje pasaulinio garso medicinos profesoriaus Johano Pėterio Franko šeimoje. Jaunystę praleido Italijoje. Ten susipažino su žmona Kristina.

• Baigė Getingeno ir Pavijos universitetuose medicinos studijas. Pavijos universitete įgijo medicinos mokslų daktaro laipsnį. 

• 1796–1803 m. dirbo Vienos medicinos mokslo centre vyriausiuoju miesto ligoninės gydytoju.

• 1804 m. tėvas ir sūnus, tuo metu abu dirbę Vienoje, Vilniaus universiteto rektoriaus Jeronimo Stroinovskio ir Vilniaus švietimo apygardos kuratoriaus Adomo Čartoriskio buvo pakviesti atvykti dėstyti į Vilniaus universitetą.

• 1804 m. Vilniaus universitetas iš Vitebsko vaivados Antano Prozoro nupirko namą Didžiojoje gatvėje. Adomas Čartoriskis vieną butą skyrė J. Franko šeimai. Jo butas buvo gatvės korpuso šiaurinėje dalyje.

• Atvykę į Vilnių Frankai ėmė dėstyti Vilniaus universitete. Johanas Peteris Frankas 1804 m. universitete įkūrė terapijos kliniką. Jai, jam išvykus į Sankt Peterburgą, ėmėsi vadovauti sūnus J. Frankas. Tai buvo naujovė, kadangi dauguma Europos universitetų tuo metu klinikų neturėjo. 1805–1806 m. klinikoje gydėsi 135 ligoniai. Vargšus ir vaikus gydė nemokamai.

• 1805 m. gruodžio 12 d. J. Franko bute įkurta Vilniaus medicinos draugija. Jos steigėjai Jozefas Frankas, Augustas Liudvikas Bekiu, Ferdinandas Špicnagelis ir kt. Draugija yra parengusi nurodymus apie kai kurias užkrečiamas ligas. Siekė iš medicinos mokslo pašalinti prietarus.

• 1808 m. Leipcige išleido pirmąjį veikalo „Acta instituti clinici caesareae universitetatis Vilnensis” tomą. Jame daug vietos skyrė jo vadovautai vidaus ligų klinikai. Tais pačiais metais išleistas II tomas. Jame aprašytos 1807 m. kare sužeistųjų ligos. Viso buvo išleisti šios knygos trys tomai. Reikšmingiausias traktatas – 14 tomų – „Praxeos medicae universae praecepta”. 

• J. Franko iniciatyva Vilniuje pradėti leisti medicinos žurnalai. Juose J. Frankas paskelbė straipsnių apie krūtinės anginą, gerklės ligas, kokliušą ir kt. Prie Vilniaus universiteto susiformavo „Frankinė” medikų mokykla.

• 1808 m. prie terapijos klinikos J. Frankas kartu su A. L. Bekiu įkūrė Vakcinacijos institutą. Vilniuje ir jo apylinkėse imta žmones skiepyti nuo raupų. Tais pačiais metais J. Frankas įkūrė Anatomijos muziejų. Jo iniciatyva buvo atidaryta chirurgijos klinika su operacine. 

• 1809 m. J. Franko pastangomis Vilniuje įsteigtas Motinystės institutas. Jo paskirtis buvo teikti pagalbą neturtingoms motinoms, našlėms.

• 1815 m. Terapijos ir Chirurgijos klinikų patalpose J. Frankas atidarė akušerijos kliniką. Joje vykdavo praktiniai akušerijos užsiėmimai.

• J. Frankas medicinos klinikai vadovavo iki 1823 m. Tų metų vasarą apsisprendė išvykti iš Vilniaus. Išvykęs iš Vilniaus apsigyveno Italijoje. Ten prancūzų kalba parašė prisiminimus apie Vilnių. 

• Mirė 1842 m. gruodžio 18 d. Lombardijoje, šiaurės Italijoje.

Kūrybos bruožai

Iš prancūzų kalbos versti J. Franko atsiminimai – vertingas liudijimas, atskleidžiantis XIX a. pirmosios pusės Vilniaus aktualijas. Universiteto istoriją. To meto mediciną. Intensyvų kultūrinį ir politinį miesto gyvenimą. Aprašomi įžymūs mokslo, kultūros, aukštuomenės žmonės. Knygoje daug informacijos ir apie eilinių asmenų kasdienybę.