Vilnius - XIX amžiuje: atsiminimai.

Vilnius - XIX amžiuje: atsiminimai.

Internetu:
17,09€
Knygyne:
20,10€

Apie

Iš prancūzų kalbos versti Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko atsiminimai – vertingas liudijimas, atskleidž...

Informacija

  • Metai 2013
  • Puslapiai 696
  • ISBN 978541701062

Prekę galite įsigyti šiuose knygynuose:

Šie duomenys atnaujinami kelis kartus per parą, todėl rekomenduojame paskambinti į pasirinktą knygyną ir pasitikslinti prekių likutį. Knygynų kontaktus rasite čia.

Knygos „Vilnius - XIX amžiuje: atsiminimai. “ aprašymas

Vilnius - XIX amžiuje: atsiminimai.

Iš prancūzų kalbos versti Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko atsiminimai – vertingas liudijimas, atskleidžiantis XIX a. pirmosios pusės Vilniaus aktualijas: universiteto istoriją, to meto mediciną, itin intensyvų kultūrinį ir politinį miesto gyvenimą. Aprašomi įžymūs to meto mokslo, kultūros, aukštuomenės žmonės, su kuriais atsiminimų autoriui teko bendrauti. Knygoje daug informacijos ir apie eilinių žmonių, įvairiausių luomų kasdienybę, ligas, gydymo būdus. Profesorius Jozefas Frankas (1771–1842) ir jo žmona, talentinga dainininkė Kristina Gerhardi (1780 – XIX a. I pusė) aktyviai dalyvavo Vilniaus kultūriniame gyvenime. Namas Didžiojoje gatvėje, kuriame gyveno profesorius, ilgą laiką buvo vadinamas Franko namu.„Vilnius atrodė chaotiškai. Daug rūmų, aplink – menkos lūšnos. Puiki itališko stiliaus miesto rotušė stovėjo gražioje, barakų prigrūstoje aikštėje. Didingos katedros link vedančios gatvės buvo negrįstos, pilnos visokiausių šiukšlių; lyjant – neišbrendamos. Namai daugiausia mediniai, nors buvo ir keletas mūrinių. (…) Šiaurėje, kairiajame Neries krante, yra Antakalnis; pušynai supa kalvas su gražiomis bažnyčiomis, Sapiegų rūmais ir sodu. Dešiniajame tos pačios upės krante, prie Žaliojo tilto, kyla rūmai, vadinami Pirmontu, o toliau, ant kalno – žavi Verkių vila, priklausanti kunigaikščiui Masalskiui. Rytuose – puikus Paplavų slėnis su tekančia Vilnia. Eidami palei upę aukštyn Rovne pole keliu, pamatysime kitą slėnį, vadinamą Puškarnia, primenantį Šveicariją. Pietuose – jau kitoks vaizdas. Ribiškėse vyrauja beržai, o ne eglės, ten gražios pievos, nėra smėlynų, upes keičia ežerai."

 

Rašyti komentarą

    Prastai   Gerai