Justino Marcinkevičiaus knygos

„Mano ginklai nukreipti į pagrindinį priešą - į gyvulišką, vartotojišką ir, deja, kol kas visagalį principą: „gyvenimas - malonumas“. Aš tvirtinu, kad tikras, vertas žmogaus malonumas yra suprasta ir sąmoningai atlikta pareiga.“

Justinas Marcinkevičius – tai vienas garsiausių Lietuvos poetų, rašytojų, dramaturgų, vertėjų bei visuomenės veikėjų. Šio žmogaus indėlis literatūros pasaulyje – milžiniškas. Per savo gyvenimą jis išleido apie šimtą knygų: J. Marcinkevičius rašė eilėraščius, dramas, esė, knygas, skirtas vaikams. Šis autorius už savo kūrybą yra ne kartą apdovanotas Lietuvos ir tarptautinio reikšmingumo įvertinimais. Esminė kūryboje vyraujanti tema – Lietuva, patriotiškumas, laisvė, gamta. Parašė tokius kūrinius kaip „Devyni broliai" ir „Amžiaus pabaiga". 

Biografija

• Gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų valsčiuje.

• Lankė Alksniakiemio pradžios mokyklą.

• 1942–1949 m. mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje.

• 1949–1954 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.

• 1953–1957 m. žurnalo „Genys“ atsakingasis sekretorius. 

• Nuo 1955 m. LSSR rašytojų sąjungos narys.

• 1957–1959 m. žurnalo „Pergalė“ atsakingasis sekretorius. 

• 1959–1960 m. LSSR rašytojų sąjungos valdybos sekretorius.

• 1960–1965 m. LSSR rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas. 

• Nuo 1965 m. rašytojas profesionalas.

• 1961–1963 m. kandidatas į LKP CK narius.

• Nuo 1985 m. LSSR AT deputatas. 

• Daugelio komisijų, komitetų, tarybų, organizacijų narys. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. 

• Nuo 1990 m. LMA tikrasis narys.

• Mirė 2011 m. vasario 16 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Kūrybos bruožai

Sovietiniais metais buvo laikomas tautos poetu, tautinių vertybių reiškėju ir gynėju.  Pakantumo, santaikos, prieštarų sutaikymo motyvas persismelkia į kone visus nepriklausomybės metais rašytus jo publicistikos tekstus („Mažvydas“ buvo parašytas anksčiau). 

Kūryba apima įvairius žanrus, vienas iš būdingiausių – drama. Poezijai būdinga ezopinė kalba. Pagrindinės kūrybos temos: tėvynė, meilė, kalba, pareiga, kaltė, atgaila. 

Poetinė drama „Mažvydas“

Tai – antroji trilogijos dalis. Poetinėje dramoje nesiekiama atkurti istorinės tikrovės, suardoma įvykių chronologija.

Pagrindinis veikėjas Martynas Mažvydas – klebonas Ragainėje, pirmosios lietuviškos knygos autorius. Jo įsipareigojimas yra tarnauti Lietuvai. Iš pradžių teikęs pirmenybę Dievui, vėliau pasiaukoja Lietuvai ir gimtajai kalbai. Jis rūpinasi špitolninkais, meilę demonstruoja veiksmais, o ne žodžiais. 

Tačiau aukojimasis dėl lietuviško žodžio sugriauna asmeninę laimę ir laisvę. Mylimoji Marija žūsta nukankinta kaip ragana, nes sekė Mažvydo mokslą, o sūnui Kasparui taip pat gresia mirtis. Mažvydas skelbia tarnavimą žmogui, moko kitus daryti gerus darbus, o pats išduoda brangiausius žmones.