Vainius Bakas

„Apie mirtį kalbėti savaime yra paveiku, gilu, nes tai fatališka jėga, neišvengiamybė, kažkas, kas yra už žmogiškosios sąmonės ribų. Kartais netgi ima atrodyti, jog poezijoje apie mirtį šnekėti tampa lengviau nei apie patį gyvenimo srautą ir kasdienybę... Tačiau apie visa tai tylėti irgi negalima. Todėl poeto kelias ir tampa nuolatinių klupimų, ieškojimų, kliūčių ruožu.”

Vainius Bakas (g. 1989) – Lietuvos poetas, literatūrologas, vertėjas, literatūros kritikas, daugelio literatūrinių premijų laureatas. V. Bakas išleido eilėraščių rinkinius „Lietaus spalvos“ (2003), „Pretekstai“ (2009), „Kas vėjo – vėjui“ (2014), „Kaštonų tonai“ (2016), „Tylos fonetika“ (2021), poezijos knygą vaikams „Ką manė kamanė“ (2019).

Biografija

• Gimė 1989 m. gegužės 9 d. Ukmergėje. 

• 2007 ir 2008 m. pelnė prizines vietas ir apdovanojimus už labai gerą poeziją respublikiniuose Lietuvos jaunųjų filologų konkursuose. 2008 m. taip pat pelnė pirmąją vietą moksleivių poezijos skaitymuose „Augame kartu su eilėraščiu“, tapo „Poetinio Druskininkų rudens“ Jaunųjų poezijos skaitymų laureatas ir Jaunųjų skaitymų Antano A. Jonyno teikiamos Puškino premijos laureatas.

• 2008 m. baigė Ukmergės „Šilo“ vidurinę mokyklą. Pirmąją poezijos knygą išleido dar besimokydamas, 2003 m.

• 2010 m. „Poetinio Druskininkų rudens“ anoniminio eilėraščio konkurso 3 vietos laureatas ir „Gintaro lašai“ Jaunųjų kūrybos konkurso 2 vietos laureatas.

• 2011 m. „Poetinio Druskininkų rudens“ anoniminio eilėraščio konkurso 1 ir 2 vietos laureatas. Tais pačiais metais tapo ir 2013 m. „Gintaro lašai“ Jaunųjų kūrybos konkurso 2 vietos laureatu. 2013 m. taip pat įteikta Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardinė premija už aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą.

• 2012 m. baigė Vilniaus universiteto lietuvių filologijos bakalauro studijas, 2014 m. – Vilniaus universiteto Literatūros antropologijos ir kultūros magistro studijas. 

• Nuo 2012 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

• 2013 m. skirta Poezijos pavasario jaunojo kritiko premija.

• 2014 m. skirta Vandos Zaborskaitės vardinė premija už geriausiai apgintą lietuvių literatūros kritikos magistro darbą ir festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ prizas „Žalvarinė ranka-segtuvas“ už eilėraščių rinkinį „Kas vėjo – vėjui“.

• 2015 m. skirta Salomėjos Nėries literatūrinė premija už eilėraščių rinkinį „Kas vėjo – vėjui“ ir Vlado Šlaito premija už tą patį rinkinį.

• 2017 m. skirta Jono Aisčio premija už eilėraščių rinkinį „Kaštonų tonai“.

• Dirbo „Literatūros ir meno“ kalbos redaktoriumi, dabar įvairiose leidyklos dirba kalbos redaktoriumi bei korektoriumi. Kūrybą, literatūros ir kino recenzijas, publicistinius straipsnius publikuoja įvairioje periodinėje spaudoje, kultūros leidiniuose, Ukmergės krašto laikraštyje „Gimtoji žemė“, Jonavos rajono laikraštyje „Alio Jonava“, kultūriniame jaunimo žurnale „Pašvaistė“, internetinėje svetainėje bernardinai.lt, publikuojasi almanachuose.

Kūrybos bruožai

2016 m. išleisti „Kaštonų tonai“ – ketvirtasis V. Bako poezijos rinkinys. Knygoje daugiausia dėmesio skiriama išplėtotiems eilėraščiams, kurie per artimą kalbą lyrikoje atskleidžia dabarties ir amžinų klausimų išgyvenimus. Be to, šiame rinkinyje taip pat rasite lakoniškus štrichus, atskleidžiančius tikrovę, bei metaforiškus vaizdus, kuriuos galima interpretuoti kaip sielos būsenas.

2019 m. „Ką manė kamanė“ – vaikams skirti eilėraščiai. V. Bakas subtiliai prisiliečia prie aplinkos, jaudina švelniu gamtos pojūčiu, spalvingai žaidžia įvykiais ir juokingomis detalėmis, tekstuose pilna lengvai suprantamų vaizdinių. Kiekvienas poeto eilėraštis – tarsi trumpa, jauki ir jautri vaikystės pasaka, kurioje norisi bent akimirką pabūti.

2021 m. išleista „Tylos fonetika“ yra šeštoji autoriaus poezijos knyga, kurioje sužaidžia klasikinė lyrika ir buities bei būties paradoksai, atskleisdami tradicinį ir precizišką poezijos formų pasaulį – silabotoniniai eilėraščiai, sonetai, trioletai. Klasikinės formos tekstai bręsta kartu su verlibru, minimalistinėmis įžvalgomis ir sąmonės srauto tėkme. Svarbiausia šio rinkinio ašis yra universalios tiesos ir šiuolaikinio gyvenimo ritmu sugeneruotas turinys. Kūryba gimsta iš tylos ir ypatingo įsiklausymo į gamtą, į save, į visuomenės atgarsius. Kiekvienas V. Bako bandymas kalbėti yra siekis pertraukti nepatogią abejingumo tylą, pripildyti ją poetiniais gyvenimo prasmės akcentais.