Laikmenos

Naujoje Vainiaus Bako knygoje per poetinį žodį ir formą susijungia klasika ir modernybė. Eilėraščiai kviečia skaitytoją patirti ir naujai pažvelgti į gamtos ir kultūros lauko semantinius kodus, žaismingai ir kaleidoskopiškai kintančias prasmes. 

Autorius daug dėmesio skiria religinei, išpažintinei poetikai, apmąsto Dievo ir žmogaus santykį, biblinius motyvus. Dievas čia eina greta modernaus, mąstančio, laisvo žmogaus. Poeto lyrinis herojus – tai tikrumo ieškotojas dekoracijų, kaukių pasaulyje, bandantis atidengti užtinkuotas freskas, restauruoti suskilinėjusius neoromantikos ornamentus. 

Vainius Bakas (gim. 1989) – poetas, literatūrologas, vertėjas, literatūros kritikas, daugelio literatūrinių premijų laureatas. Yra išleidęs eilėraščių rinkinius „Lietaus spalvos“ (2003), „Pretekstai“ (2009), „Kas vėjo – vėjui“ (2014), „Kaštonų tonai“ (2016), „Tylos fonetika“ (2021), „Pasiklydusios kulkos“ (2023), poezijos knygas vaikams „Ką manė kamanė“ (2019) ir „Čiurlionio abėcėlė“ (2024).

Eilėraščio ištrauka atvartui: 

mūsų natūros mirtis – natiurmortuose 

mūsų begalybė – ribota 

amžinybė – laikina 

draugystė – pervertinama 

vienatvė – per brangi

su savimi susitikti gali tik Dogvilio scenoje

šuns balsą girdi – tik niekada nematei 

iš kur jis ateina ir kur link pradingsta 

kreida pažymėtų linijų čia nedera peržengti 

čia draudžiama įsinešti aštresnių žodžių  

minčių apie laisvę, juokelių apie mirtį 

jautiesi kaip lankytojas Vasaros gatvėje 

ar turistas zoologijos sode 

nebežinantis kurioje grotų pusėje liūtai 

- - - 

kurioje mūsų laisvės iliuzija.