Grybo sapnas

„Grybo sapnas“ – tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą. 

Tris romano dalis, kurių veiksmas vyksta 2051 ir 2025 metais, sieja niujorkietis mokslininkas Dastinas Karteris ir jo kelias į pripažinimo olimpą. Kažkada Nidoje sutikta lietuvė Ina jį įkvėpė vystyti teoriją, įrodančią, jog žmogus yra simbiotinė būtybė tarp grybo ir žinduolio. Būtent grybas mus lengvai svaigina sukurdamas ego iliuziją ir skatindamas siekti, ieškoti, nesitenkinti dabartimi. Anot Karterio, mes visi iš prigimties esame iracionalūs ir gyvename savo grybo sapne. Šis romanas yra septynerių metų autorės studija apie žmogaus sąmonės paradoksalumą.

 „Grybo sapnas“ – trečiasis G. Grušaitės kūrinys. Kiekvieną romaną ji rašo apie septynerius metus. G. Grušaitės teigimu, žmogus – iracionali ir tuo įdomi būtybė, tačiau esame įsitikinę, jog mus valdo racionalumas bei visagalybė. Todėl knygoje pateikta mokslinė teorija siekia paaiškinti, kaip grybo ir žmogaus simbiozė sukėlė tokį paradoksalų reiškinį. Šiai teorijai daug įtakos turėjo ir budizmo bei jogos inspiracijos apie protą, neleidžiantį žmogui išsilaisvinti. Autorė rėmėsi Karterio teorija, kuri moksliškai pagrindžia budizmo tezę, jog protas nepadeda, o trukdo pažinti realybę. 

„Romane tikrai daug temų, bet man pati svarbiausia pasirodė zen. Tai zen budizmo romanas, kuriame per grybą atskleidžiamas pasaulio trapumas ir iliuziškumas. Galbūt kažkiek tai primena ir Pelevino kūrybą“, — dalijasi įspūdžiais žurnalistas Audrius Ožalas.