Daktaras Aiskauda

Tai nuostabi pasaka apie geraširdį daktarą Aiskaudą, kuris, nepaisydamas pavojų, kartu su savo ištikimais bičiuliais – beždžionėle Čiči, papūga Karuda, šuneliu Ava, antimi Kika, pelėda Bumba, kiaulyte Kriu Kriu ir kitais – leidžiasi kelionėn į Afriką gydyti sergančių žvėrių. Jų laukia susidūrimas su piratais, nauji draugai ir daugybė nuotykių. Tai pasaka, kupina humoro, išminties ir šilumos, kurioje Aiskauda moko atjautos, draugystės ir pasiaukojimo. Kelionės istorija įtrauks ne tik mažuosius skaitytojus, bet ir suaugusiuosius, primindama apie gerumo galią.

Šis vaikams skirtos literatūros klasikos kūrinys bus ne tik įdomus, įtrauks mažuosius skaitytojus į  nuotykių verpetą, bet drauge ir leis atkreipti dėmesį į reikšmingas temas. Jauniesiems skaitytojams sumaniai atskleidžiama pagalbos silpnesniems ir gailestingumo svarba. Autorius parodo, jog ne pinigai kuria tikrąjį džiaugsmą, o noras ir gebėjimas padėti kitiems. Ypač išryškinamas draugystės su gyvūnais ryšys, kas labai svarbu jaunajai kartai – vertinti gamtą, mus supančią aplinką, gyvūnus. Negana to, skaitydami šį kūrinį vaikai įsitikins, kad siekiant išties svarbaus ir trokštamo tikslo įveikti sunkumus įmanoma!

Ar žinojote, kad Daktaras Aiskauda gyveno Vilniuje?

Prieš šimtą metų lankydamasis Vilniuje rašytojas Kornejus Čiukovskis, Odesos garbės piliečio Emanuelio Levensono ir ukrainiečių valstietės Jekaterinos Kornejčiuk sūnus, susipažino su nuostabiu gydytoju Cemachu Šabadu. Js garsėjo labdaringa veikla, gydė nepritekliuje gyvenančius vaikus ir jų gyvūnus, stengėsi padėti visiems, todėl tapo pasakos herojaus – daktaro Aiskaudos – prototipu. Ši knyga – tikra klasika, užaugusi su keliomis kartomis ir iki šiol neblėstanti savo žavesiu. Tai pasakojimas, prie kurio norisi sugrįžti vėl ir vėl.

„Sumaniau šią pasaką parašyti, susipažinęs su Vilniuje gyvenusiu gydytoju Aiskauda. Iš tikrųjų šio gydytojo pavardė buvo Šabadas. Tai buvo pats geriausias žmogus, kurį kada nors esu pažinojęs. Gydytojas Šabadas miestiečių buvo labai mylimas, nes gydė vargšus... Jeigu pas jį ateidavo liesutė maža mergaitė, dažniausiai vietoj vaistų jis paskirdavo pieno. Kitą dieną galėjai pamatyti tą pačią mergaitę, atsinešusią pas daktarą savo katiną, o po kelių dienų prie jo durų jau laukdavo vaikų būrys.“

Kornejus Čiukovskis

Iš rusų kalbos vertė Danutė Čiurlionytė-Zubovienė

Iliustravo Albina Makūnaitė