Ronja plėšiko duktė

Žaibo perskeltoje pilyje, stūksančioje ant miškais apaugusios kalvos, plėšikų vado Matiso šeimoje auga smalsi ir drąsi mergaitė Ronja. Jos dienos, kupinos nuotykių, smagiai bėga žaidžiant su plėšikais ir myluojamai tėvų, o už pilies sienų laukia pažintis su magiška giria, pilna nykštukų, skraidūnių ir kitų nepaprastų sutvėrimų. Tuo tarpu jos tėvas Matisas žvelgia į augančią dukrą tikėdamasis, kad Ronja iš jo perims vadovavimą plėšikų gaujai.

Įprastą plėšikavimų, susibūrimų ir dainų pripildytą kasdienybę lyg dar vienas žaibas persmelkia žinia – kitoje pilies pusėje įsikūrė mirtinas Matiso priešas Burka su savo gauja. Kartu su Burkos plėšikais gyvena ir Burkos sūnus Birkas. Pirmą kartą jį pamačiusi Ronja pajunta, kad būtent tokio – panašaus į save mažo žmogaus ji visada ilgėjosi ir laukė. Nors iš pradžių vaikai kaip ir jų tėvai konkuruoja bei užsispyrę laikosi savo, pamažu drauge patirdami nuotykius ir išbandymus jie susidraugauja. Slapta judviejų draugystė tampa iššūkiu ne tik vaikams, bet ir plėšikų gaujoms, o vėliau virsta pabėgimu iš namų į mišką.

„Ronja atsirado todėl, – prisimena Astrida Lindgren, – kad aš pati, gyvendama mieste, labai ilgėdavausi laukų ir gūdaus miško. Prasidėjo nuo to, kad ėmiau vaizduotis kalną, ant kalno plėšikų pilį, kuri staiga perskilo pusiau. „Kokie ten žmonės gyvena?“ – galvojau. Aha, viena plėšikų šeima turi dukterį, o kita sūnų. Visiškai kaip Romeo ir Džuljeta. Iš pradžių jie pykstasi, erzina kitas kitą, bet pamažu susidraugauja...“

„Ronja plėšiko duktė“ – tai vienas žymiausių garsios švedų rašytojos vaikams Astridos Lindgren (1907–2002) kūrinių. Jos knygos išverstos daugiau nei į 95 kalbas. Astrida Lindgren pelnė kelias dešimtis apdovanojimų, tarp jų – ir Hanso Kristiano Anderseno medalį – aukščiausią tarptautinį apdovanojimą, skiriamą vaikų rašytojams ir knygų iliustratoriams. Rašytoja sukūrė tokius legendinius, visame pasaulyje žinomus personažus kaip Pepė Ilgakojinė, Karlsonas bei Emilis iš Lionebergos.