Astrid Lindgren

„Manau, kad žmonės būtų laimingesni gavę lėlių ir pasakų knygelių.“

Kas nežino Karlsono, Pepės Ilgakojinės ar Emilio iš Lionebergos? Nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio šie veikėjai užkariavo viso pasaulio mažųjų širdis, o su jais užaugo ne viena karta. Šių ir dar daugelio kitų žinomų personažų autorė – Astrid Anna Emilia Lindgren. Ši moteris tapo viena sėkmingiausių visų laikų rašytojų: Astrid Lindgren knygos šiandien yra išleistos į daugiau nei 60 kalbų. 

Astrid Lindgren biografija labai įdomi. Kaip vaikų knygų autorės kelią ji pradėjo tik trisdešimt septynerių. Nepaisant tikrai laimingos vaikystės, rašytojos gyvenimas nebuvo lengvas: anksti susilaukė nesantuokinio vaiko, augino jį viena. Tiesa, vėliau atsitiesė, sukūrė šeimą ir pasinėrė į kūrybą. Astrida Lindgren mirė 2002 metais, sulaukusi devyniasdešimt ketverių. Šiandien jos vardu yra įsteigta didžiausia vaikų ir jaunimo literatūros premija pasaulyje. 

Šios autorės bibliografijoje yra gausybė bestseleriais tapusių kūrinių: „Pepė Ilgakojinė", „Ronja plėšiko duktė", „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo" ir kt.

Biografija

• Gimė 1907 m. lapkričio 14 d. 

• Užaugo Neso miestelyje, netoli Vimerbio, Smolande. 

• Baigusi mokyklą, A. Lindgren pradėjo dirbti vietinėje Vimerbio laikraščio redakcijoje.

• Būdama 18-os metų pastojo, tačiau su vaiko tėvu nesusituokė. 

• 1926 m. Kopenhagoje susilaukė sūnaus Larso.

• Tais pačiais metais rašytoja persikėlė į Stokholmą. 

• 1931 m. sukūrė šeimą su savo viršininku Sturu Lindgrenu.

• 1934 m. susilaukė antrojo vaiko, Karinos. 

• 1941 m. šeima persikėlė į Dalagatano apartamentus, kur rašytoja gyveno iki pat mirties.

• Mirė 2002 m. sausio 28 d.

• Po jos mirties Švedijos vyriausybė įsteigė Astridos Lindgren premiją. Tai didžiausias pasaulyje piniginis apdovanojimas vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjams bei populiarintojams – jos dydis siekia 5,2 mln. Švedijos kronų.

Kūrybos bruožai

Didžioji dalis A. Lindgren knygų paremtos šviesiais vaikystės prisiminimais. Neretai veikėjų bei siužetų idėjos gimdavo spontaniškai arba pasitelkus vaikystės atsiminimus. Pavyzdžiui, neklaužada Emilis iš Lionebergos buvo sukurtas, A. Lindgren prižiūrint savo mažametį anūką, o Padaužų kaimo vaikai buvo įkvėpti jos tėčio kaimo įvykių.