Viktorija Daujotytė

„Sutinku ir kai nesutinku.“

Viktorija Daujotytė-Pakerienė (g. 1945) – lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Autorė pagrinde analizuoja poeziją, o pačią literatūrą interpretuoja egzistencinių problemų aspektu. Itin įžvalgūs V. Daujotytės leidiniai: „Arvydas Šliogeris: mano elementorius buvo Homeras“, „Džiaugsmas dienų audime. Fragmentinė humanistika“, „kalbėjimo(si) erčios. Mažosios esė“.

Biografija

• Gimė 1945 m. spalio 1 d. Keiniškėje, Varnių valsčiuje, Telšių apskrityje.

• 1962 m. baigė Pavandenės vidurinę mokyklą. 

• 1963 m. Vilniaus valstybiniame universitete ėmė studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.

• 1968 m. baigusi mokslus pradėjo dirbti „Pergalės" žurnale stiliste-korektore. 

• 1972 m. apgynė filologijos mokslų kandidatės disertaciją, po to ėmė dirbti Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytoja. 

• 1975 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

• 1982 m. suteiktas docentės vardas. 

• 1983-1985 m. Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. 

• 1988 m. įgijo habilituotos humanitarinių mokslų daktarės laipsnį. 

• 1990 m. suteiktas profesorės vardas. 

• 1993 m. įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

• 1998 m. įteikta „Varpų“ literatūrinė premija.

• 2002 m. įteiktas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas.

• 2007 m. įteikta Konstitucijos taurė (drauge su Edvardu Gudavičiumi).

• 2008 m. įteikta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už knygą „Sauganti sąmonė: literatūra ir patirtis: užrašai“.

• 2009 m. įteikta Nacionalinė pažangos premija už individualų, kūrybišką Lietuvos kultūros ir meno tyrimą bei interpretavimą.

• 2010 m. įteiktas Barboros Radvilaitės medalis už išskirtinius nuopelnus Vilniaus miesto kultūrai.

• 2010 m. įteikta Jotvingių premija.

• 2011 m. įteikta Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos premija.

• 2013 m. įteikta Lietuvos mokslų akademijos humanitarinių mokslų premija už darbų ciklą „Fenomenologiniai lietuvių literatūros tyrimai (1998–2012)“.

• 2014 m. įteiktas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, mokslininkų bei mokytojų ugdymą, kūrybingos lietuvybės stiprinimą.

• 2015 m. įteikta Antano Baranausko literatūrinė premija už knygas „Givenu vina. Gyvenu viena“ ir „Tata pariejau. Tai parėjau“, parašytas žemaičių tarme bei bendrine lietuvių kalba.

Kūrybos bruožai

Pamatinės V. Daujotytės mokslinės sritys: lietuvių literatūra, literatūros fenomenologija, literatūros kritika. Daugiausiai autorė tyrinėja poeziją, literatūrą interpretuoja egzistencinių problemų aspektu. V. Daujotytė įvairiais pjūviais analizuoja daugybės lietuvių rašytojų kūrybą, visą šalies literatūros raidą. Kritikos leidiniuose ji nėra šalta ar smerkianti, ji nebando nustebinti ekstravagantiškomis stiliaus priemonėmis. Priešingai, V. Daujotytė kalba poetiškai, švelniai parenka žodį. 

Itin autorė domisi moterų rašytojų tekstais. Jai įdomu moterų sąmoningumo istorijos, jų kilimas į kultūrą, pasiryžimas nelikti namų šeimininkėmis ir žengti paskui vidinio balso pašaukimą kurti. 

V. Daujotytė daug dėmesio skiria pasaulėvaizdžio tyrimams, lietuvių rašytojų kasdienių patirčių įprasminimu literatūroje. Tyrinėjo Vinco Mykolaičio-Putino, Janinos Degutytės, Justino Marcinkevičiaus, Sigito Gedos bei kitų autorių kūrybą ir biografijas. Daugiausia pastangų V. Daujotytė skyrė Salomėjos Nėries darbams ir gyvenimui. 

Taip pat V. Daujotytė išleido gausybę monografijų, vadovėlių ir kitų mokymo priemonių.