kalbėjimo(si) erčios. Mažosios esė

Skaityk, kad neprarastum gyvenimo skonio.

Vis pasitikrink.

Rašyk, jei turi iš ko.

Teksteliai, fragmentai, mažosios esė persmelkia mane – iš pradžių kaip gyvenimas sau, o paskui ir kaip noras pasidalyti su kitais. Juk jei kalbu, tai ir kalbuosi. Jei ir vos girdimai. Vis sukasi mintyse toks kasdienis sakinukas: „Ką tu sau galvoji.“ Ne klausimas. Ne visai ir priekaištas. Kas tas sau? Įvardis, ne įvardis, dalelytė, ne dalelytė? Tai ir tai. Bet ir dar kažkas. Redaktoriai taiso mano galvoti, geriau – manyti. Sutinku. Bet juk ir toliau galvosiu, galvosiu, kad toje frazėje, jei tik ir kaip liekana, kaip nuojauta glūdi galvojimas sau, savyje – lyg koks nuolatinis, nepertraukiamas minties darbas. Prie susikaupusių užrašų, įrašų grįžau 2020 metų spalį – gilėjantis ruduo, intensyvėjanti pandemija, karantinas – gal ir ilgam. Lyg leidausi gilyn – ir į ankstesnius mąstymus. Dirbk ir būsi saugesnė. Dirbk, ką gali, pajėgi. „Tyto alba“ yra išleidusi tris panašaus pobūdžio knygas:

„Laisvojo mąstymo properšos“ (2012), „Lašas poezijos“ (2013), „Už brūkšnio“ (2015). „Kalbėjimo(si) erčios“ – ketvirta. Savotiška tetralogija. Viktorija Daujotytė 2021 01 06 Viktorija Daujotytė-Pakerienė – habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, literatūros tyrinėtoja, daugybės monografijų, studijų bei straipsnių autorė.