Vaga.lt puslapyje yra naudojami trys pagrindiniai slapukų tipai.
Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Slapukų politika.

Virginia Woolf

„Knygos yra sielos veidrodžiai.“

Virginia Woolf (Adeline Virginia Woolf) – anglų moderniosios literatūros atstovė, kuri viena pirmųjų savo kūryboje pradėjo naudoti pasąmonės srauto rašymo stilių. Ji gimė 1882 m. Londone daugiavaikėje aristokratų šeimoje. Jos broliai buvo leidžiami į koledžą, tuo tarpu pati V. Woolf buvo mokoma namie. Visgi didelė biblioteka ir nuolatiniai aukštuomenės literatų susibūrimai namie lėmė, kad V. Woolf nuo pat mažumės lavino savo literatūrinį skonį, plėtė požiūrį ir galiausiai pati ėmė sėkmingai rašyti. V. Woolf visame pasaulyje yra ypatingai vertinama už savo noveles, tačiau jos literatūrinį bagažą sudaro esė, literatūros teorija ir kritika. Nepaisant savo tragiško gyvenimo (kamavusios depresijos ir savižudybės), ši kūrėja yra laikoma viena ryškiausių feminizmo skleidėjų Europoje. Populiarūs rašytojos kūriniai: „Orlanda(s)"„Naktis ir diena".


Išdėstymas:
naujiena elakcija

Virginia Woolf

12,67€

..

Rezervuoti ir atsiimti knygyne

elakcija

Virginia Woolf

21,17€

Pirmą kartą Virginios Woolf romanas „Naktis ir diena“ pasirodė 1919 metų spalio 20 dieną. Romano veiksmas vyksta karaliaus Eduardo laikais ir apima dviejų bendraamžių – Ketrinos Hilberi ir Merės Dačet – kasdienį gyvenimą ir meilę. Romane gvildenamos meilės, vedybų, laimės ir sėkmės sąsajos. Taip pat keliami klausimai, kodėl reikia suteikti moterims..

Rezervuoti ir atsiimti knygyne

elakcija

Virginia Woolf

12,36€

Ilgiausias ir žaviausias meilės laiškas istorijoje Pačiame džiugiausiame ir fantastiškiausiame savo romane Virginia Woolf sukūrė personažą, išsivadavusį iš laiko arba lyties suvaržymų. Pasakojimo pradžioje Orlandas – tai karalienės Elžbietos I amžiuje gimęs turtingas, aukštą padėtį užimantis, veržlus ir kūry..

Rezervuoti ir atsiimti knygyne

Rodoma nuo 1 iki 3 iš 3 (viso puslapių - 1)

Biografija

Gimė 1882 m. sausio 25 d. Kensingtone, Londone, Jungtinėje Karalystėje.

Staigi motinos mirtis 1895 m., kai Virginia buvo 13 metų, ir pusseserės Stelos mirtis po dvejų metų sukėlė pirmąjį iš kelių Virginia nervų sutrikimų, tačiau labiausiai ją išgąsdino tėvo mirtis 1904 m., dėl kurios ji trumpam buvo paguldyta į ligoninę. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad jos psichikos nestabilumą taip pat lėmė seksualinė prievarta, kurią prieš ją ir jos seserį Vanesą naudojo pusbroliai Džordžas ir Džeraldas Dukvortai.

Virginia susipažino su Blomberio grupės įkūrėjais. Ji tapo aktyvia šio literatūrinio rato nare. Vėliau, 1912 m. rugpjūčio 10 d., Virginia Stephen ištekėjo už rašytojo Leonardo Woolfo. Nepaisant žemos materialinės padėties (sužadėtuvių metu V. Woolf Leonardą vadino neturtingu žydu), porą siejo glaudus ryšys.

Baigusi paskutinio (pomirtiniu būdu išleisto) romano rankraštį, V. Woolf puolė į panašią depresiją kaip ir anksčiau. 1941 m. kovo 28 d. V. Woolf apsivilko paltą, pripildė jo kišenes akmenimis, įbrido į netoli namų esančią Ouse upę ir nuskendo. Kūnas buvo rastas tik 1941 m. balandžio 18 d. Vyras palaidojo kremuotus palaikus po uosiu Monk's House, jų namų Rodmelyje, Sasekse, sode.

Kūrybos bruožai

V. Woolf pripažinta viena novatoriškiausių XX a. rašytojų. Bene geriausiai žinoma kaip romanų autorė, tačiau ji taip pat daug rašė esė, dienoraščių, laiškų ir biografijų. Tiek stiliumi, tiek temomis V. Woolf kūryba atspindi sparčiai besikeičiantį pasaulį, kuriame ji dirbo, - nuo lyčių vaidmenų, seksualumo ir klasės transformacijų iki tokių technologijų kaip automobiliai, lėktuvai ir kinas. Paveikta svarbiausių to meto rašytojų ir menininkų, tokių kaip Marcelis Prustas, Igoris Stravinskis ir postimpresionistai, V. Woolf nagrinėja pagrindinius modernizmo motyvus, įskaitant pasąmonę, laiką, suvokimą, miestą ir karo poveikį. Sąmonės srauto technika leido jai perteikti vidinį personažų gyvenimą ir vaizduoti montažinį atminties atspaudą.