Aldous Huxley
„Genialumo paslaptis – perkelti vaiko dvasią į senatvę, t. y. niekada neprarasti entuziazmo.“
Aldousas Leonardas Huxley‘is (1894–1963) – anglų rašytojas ir filosofas. Jo bibliografija apima beveik 50 knygų, įskaitant romanus ir negrožinės literatūros kūrinius, taip pat esė, apsakymus bei eilėraščius. Bene garsiausi A. Huxley‘io kūriniai: „Puikus naujas pasaulis“, „Suvokimo durys. Dangus ir pragaras“.
Biografija
• Gimė 1894 m. liepos 26 d. Godalminge, Surėjaus grafystėje, Anglijoje. Buvo žymaus biologo Thomo Henrio Huxley‘io anūkas ir trečiasis biografo bei rašytojo Leonardo Huxley‘io vaikas; jo broliai buvo fiziologas Andrew Fieldingas Huxley‘is ir biologas Julianas Huxley‘is.
• A. Huxley‘is mokėsi Itone, kur dėl keratito iš dalies apako. Tačiau jis išsaugojo pakankamai regėjimo, kad galėtų skaityti. Pirmąją knygą išleido 1916 m., o 1919–1921 m. dirbo periodiniame leidinyje „Athenaeum“. Vėliau daugiausiai dėmesio skyrė rašymui ir daug laiko praleido Italijoje iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos, kai apsigyveno Kalifornijoje.
• A. Huxley‘is įsitvirtino kaip svarbus rašytojas, išleidęs du pirmuosius romanus – „Crome Yellow“ (1921) ir „Antic Hay“(1923); tai šmaikščios ir piktos satyros apie to meto anglų literatūrinių bei intelektualinių būrelių pretenzijas. „Those Barren Leaves“ (1925) ir „Point Counter Point“ (1928) yra panašaus pobūdžio kūriniai.
• „Puikus naujas pasaulis“ (angl. „Brave New World“, 1932) tapo lūžio tašku A. Huxley‘io karjeroje: kaip ir ankstesni kūriniai, tai iš esmės satyrinis romanas, tačiau jame taip pat ryškiai išreikštas autoriaus nepasitikėjimas XX a. politikos ir technologijų tendencijomis. Romane pateikiama košmariška ateities visuomenės vizija, kurioje psichologinis sąlygotumas yra moksliškai nustatytos ir nekintamos kastų sistemos, kuri savo ruožtu išnaikina individą ir visą kontrolę perduoda Pasaulio valstybei, pagrindas. Romane „Eyeless in Gaza“ (1936) ir toliau šaudoma į šiuolaikinėje visuomenėje patiriamą tuštumą ir betiksliškumą, tačiau jame taip pat atsiskleidžia augantis A. Huxley‘io susidomėjimas hinduizmo filosofija ir mistika. Romane „After Many a Summer Dies the Swan“ (1939), išleistame netrukus po persikėlimo į Kaliforniją, A. Huxley‘is atkreipia dėmesį į Amerikos kultūrą.
• Svarbiausi vėlesni A. Huxley‘io kūriniai yra „The Devils of Loudun“ (1952), išsami psichologinė studija apie istorinį įvykį, kai grupė XVII a. prancūzų vienuolių tariamai tapo demoniško apsėdimo aukomis, ir „The Doors of Perception“ (1954), knyga apie autoriaus patirtį su haliucinogeniniu narkotiku meskalinu. Paskutinis A. Huxley‘io romanas „Island“ (1962) – utopinė Ramiojo vandenyno visuomenės vizija.
• Mirė 1963 m. lapkričio 22 d. Los Andžele, Kalifornijoje, JAV.
Kūrybos bruožai
A. Huxley‘io rašymo stilius dažnai apibūdinamas kaip intelektualus, tikslus ir verčiantis susimąstyti. Jis garsėja gebėjimu sklandžiai derinti filosofines idėjas su paprastomis istorijomis ir teikti kūrinius, kuriuose skaitytojai raginami apmąstyti sudėtingas sąvokas ir mokslo bei socialinės pažangos pasekmes.
Rašytojo kūryboje nagrinėjamos žmogaus būsenos, gyvenimo prasmės ir tikslo paieškos, įtampa tarp asmens laisvės ir visuomenės kontrolės. Į savo kūrinius jis dažnai įtraukia satyros, ironijos ir šmaikštumo elementų, pasitelkdamas humorą kritikuoja visuomenę bei atskleidžia jos ydas.
A. Huxley‘is taip pat žymus dėl ryškių aprašymų ir jutiminių vaizdų, kurie leidžia skaitytojams visiškai pasinerti į jo sukurtus pasaulius. Jo proza dažnai laikoma elegantiška ir lyriška, pasižyminčia savitu ritmu.