Puikus naujas pasaulis

Kultinis anglų rašytojo ir filosofo Aldous Huxley romanas „Puikus naujas pasaulis” – tai vienas žinomiausių distopijos žanro kūrinių, neretai prilyginamas George Orwell’o „1984-iesiems“

Kūrinyje pranašiškai kalbama apie ateitį – tokią, kokią ją nulems technologijos, mokslas, medicinos ir farmacijos pažanga. Čia nėra religijų, emocijų, meilės, tylos, vienatvės, praeitis nežinoma, mokslas eliminuotas, žinios nebesvarbios, bet tai yra ir pasaulis, kuriame nėra kančios, skurdo, bado, karų ir kuriame žmonių sveikata geresnė – net gyvena daug metų ilgiau. Aldous Huxley romane visi veikėjai laimingi. Jie gali netrukdomai tarpusavyje santykiauti, nėra draugų, šeimos narių, tik darbas, seksas ir nuolatinis džiugesys. Tačiau netgi ir tokiame pasaulyje atsiranda nelaimingų. Vienas tokių – pagrindinis veikėjas, kuriam trūksta žmogiškojo ryšio. Jis nori patirti išgyvenimus, jausmus, nori mylėti ir būti mylimas.

Iš esmės tai knyga apie utopinį idealą – visi laimingi, kiekvienas turi tai, ko nori ir viskas remiasi loginiais principais. Tačiau širdyje kažkas labai supuvo. Kūrinyje kalbama, kad tai, ko norime, ne visada yra tai, ką turėtume gauti.

Autoriaus pasiūlyta prielaida verčia savęs paklausti: ar norėtumėte gyventi pasaulyje su mokslu ir žiniomis, bet pilname karų, mirties ir tragedijų, ar norėtumėte gyventi taikiame, bet totalitariniame pasaulyje? Ir ne, iš ateities negalima išnaikinti visko, kas neigiama – reikalinga pusiausvyra. Pavyzdžiui, kad egzistuotų stebuklai, egzistuotų ir kančia, arba mokslo buvimas neišvengiamai sukeltų nepasitikėjimą, baimę, karus ir savęs naikinimą: tai neišvengiama.

Nors ši knyga lentynose pasirodė beveik prieš šimtą metų, ji nė kiek nėra praradusi aktualumo. Priešingai, romane gvildenamos temos – panašios į šiandieninę realybę – pavyzdžiui, tobulumo vaizdavimą socialiniuose tinkluose. „Puikus naujas pasaulis“ – tai geriausias autoriaus kūrinys, kurį savo asmeninėje bibliotekoje turėtų turėti kiekvienas.