Antoine de Saint-Exupéry

„Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.”

Antoine Marie Jean-Baptiste Roger, comte de Saint-Exupéry, žinomas kaip Antoine de Saint-Exupéry (1900-1944) – prancūzų rašytojas, poetas, aristokratas, žurnalistas ir aviatorius pionierius. Jis tapo kelių aukščiausių Prancūzijos literatūrinių apdovanojimų laureatu. Taip pat pelnė Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinę knygos premiją. A. de Sent Egziuperi geriausiai prisimenamas dėl novelės „Mažasis princas“ (pranc. „Le Petit Prince“) ir lyrinių aviacijos kūrinių bei tokių knygų kaip „Citadelė“ ir „Žemė, žmonių planeta“.

Biografija

Jaunystė ir studijų metai

• Gimė 1900 m. birželio 29 d. Lione, Prancūzijoje, aristokratų šeimoje. Tėvas mirė, kai jis buvo mažas, ir motina jį su keturiais broliais bei seserimis perkėlė į giminaičio pilį rytuose. Saint-Exupéry gyveno nerūpestingą ir privilegijuotą gyvenimą. 

• 1912 m. jis pirmą kartą skrido lėktuvu. Ši patirtis jam padarė gilų ir ilgalaikį įspūdį.

• Anksti pradėjęs mokytis katalikiškose Prancūzijos mokyklose, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Saint-Exupéry buvo išsiųstas į internatinę mokyklą Šveicarijoje.

• 1917 m. jis grįžo į Prancūziją ir trumpai mokėsi Paryžiaus aukštojoje parengiamojoje mokykloje, o paskui bandė įstoti į laivyno akademiją. Tačiau prastai mokęsis, Saint-Exupéry neišlaikė egzamino ir vietoj to studijavo architektūrą Dailiųjų menų mokykloje (pranc. „École des Beaux-Arts“).

Aviacija ir rašymas

• Nepaisant neįstojimo į laivyno akademiją, 1921 m. Saint-Exupéry gavo galimybę įgyvendinti savo svajonę skraidyti per privalomąją karinę tarnybą. Iš pradžių armijoje dirbdamas mechaniku, jis išmoko pilotuoti. Kitais metais Saint-Exupéry tapo karinių oro pajėgų pilotu, dirbusiu Šiaurės Afrikoje. Dėl sužadėtuvių su jauna moterimi 1922 m. Saint-Exupéry paliko oro pajėgas. Tačiau kai netrukus jų santykiai nutrūko, Saint-Exupéry grįžo prie savo pirmosios meilės – skraidymo, ir išvydo naują aistrą – rašymą.

• Dirbdamas įvairius darbus, Saint-Exupéry pradėjo rašyti istorijas. Jas įkvėpė jo, kaip piloto, patirtis. Pirmąjį kūrinį „Karo lakūnas“ jis išleido 1926 m., tais pačiais metais, kai grįžo prie skraidymo ir dirbo pašto pilotu Tulūzos aviacijos bendrovėje „Aéropostale“, skraidydamas maršrutais tarp Prancūzijos, Ispanijos ir Šiaurės Afrikos. 

• 1927 m. Saint-Exupéry buvo paskirtas vadovauti Sacharoje esančiam aerodromui. Ten patirti įspūdžiai padėjo jam parašyti pirmąjį romaną, kuriame aukštinama lakūnų drąsa. 1929 m. jis buvo išleistas. Panašios tematikos romanas buvo išleistas 1931 m., jam grįžus iš dvejus metus trukusios komandiruotės Argentinoje, kur jis padėjo sukurti oro pašto sistemą. Už šį romaną jis buvo apdovanotas literatūrine „Prix Femina“ premija, o vėliau kūrinys buvo ekranizuotas 1933 m. Holivudo filme, kuriame vaidino Johnas Barrymore'as, Helen Hayes ir Clarkas Gable'as.

• 1931 m. Saint-Exupéry pirmą kartą vedė Salvadoro rašytoją ir dailininkę Consuelo Suncin. Nors jiedu liko kartu, jų santuoka buvo sudėtinga dėl Saint-Exupéry neištikimybės ir dažnų išvykų. Viena iš labiausiai audringų išvykų buvo jo 1935 m. bandymas pagerinti greičio rekordą skrydžio maršrutu Paryžius-Saigonas. Pakeliui jo lėktuvas sudužo Sacharoje, ir jis su antruoju pilotu kelias dienas klaidžiojo po dykumą. Vos nenumirė nuo saulės poveikio ir dehidratacijos, kol juos išgelbėjo klajojantis beduinas. Saint-Exupéry 1939 m. išleido memuarų knygą, kurioje aprašyti šie įvykiai, ir ji pranoko ankstesnių jo kūrinių sėkmę – pelnė prestižinę Prancūzų akademijos Didžiąją premiją už romaną ir Nacionalinę knygos premiją Jungtinėse Amerikos Valstijose.

• Tačiau literatūriniu požiūriu svarbiausias šio laikotarpio jo kūrinys buvo alegorinė pasaka vaikams ir suaugusiesiems „Mažasis princas“. Poetišką ir mistišką pasakojimą apie dykumoje įstrigusį pilotą bei jo pokalbį su jaunu princu iš kitos planetos parašė ir iliustravo pats Saint-Exupéry. 1943 m. ši knyga buvo išleista prancūzų ir anglų kalbomis Jungtinėse Amerikos Valstijose, o vėliau – daugiau nei 200 kitų kalbų. Ši knyga laikoma viena didžiausių XX a. knygų ir viena iš visų laikų perkamiausių knygų, pagal kurią sukurta daugybė ekranizacijų, įskaitant „Grammy“ apdovanojimą pelniusį albumą vaikams su Richardu Burtonu ir 1974 m. muzikinį filmą su Gene'u Wilderiu ir Bobu Fosse'u.

Gyvenimo pabaiga

• 1943 m. Saint-Exupéry grįžo į Prancūziją ir vėl prisijungė prie savo eskadrilės, primygtinai reikalaudamas skraidyti nepaisant amžiaus ir negalios. 

• 1944 m. liepos 31 d. jis išvyko iš Korsikos į žvalgybinę misiją virš okupuotos Prancūzijos. Jis negrįžo, o kai nei jis, nei jo lėktuvas nebuvo surasti, jis buvo pripažintas žuvusiu mūšio metu. Paslaptingas Saint-Exupéry dingimas tapo tarptautine naujiena ir buvo daugybės spekuliacijų priežastimi iki 2000 m., kai naras, tyrinėjantis Viduržemio jūrą netoli Marselio, aptiko lėktuvo nuolaužas, kurios vėliau buvo iškeltos ir identifikuotos kaip Saint-Exupéry lėktuvas. Nors įrodymai rodė, kad jis greičiausiai buvo numuštas, tikroji jo mirties priežastis liko nežinoma.   

Kūrybos bruožai

Saint-Exupéry kūriniai gana ploni ir linkę į alegoriją. Jo rašymo stilius kartais vadinamas poezija prozoje. Pasaka, dėl kurios autorius geriausiai žinomas, tebėra „Mažasis princas“, dažnai apibūdinama kaip vaikiška pasaka suaugusiesiems. Tai įnoringa istorija apie lakūną, kurio lėktuvas sudūžta dykumoje ir kuris sutinka mažą berniuką iš kitos planetos. Papildyta žavingais paties autoriaus piešiniais ir su pakankamai socialinės satyros. Šis kūrinys pasakojamas pirmuoju asmeniu. Kartais autorius pasakoja apie savo susitikimus su mažuoju princu. Kitais kartais jis pasakoja apie įvykius, kurie jam nutiko atskirai. Dar kitais atvejais jis dalinasi vidiniu dialogu. Tačiau visais atvejais jis pasakoja iš pirmojo asmens pozicijų.

„Citadelė“ buvo išleista 1948 m. pagal nebaigtą Saint-Exupéry rankraštį. Per pastarąjį pusšimtį metų taip pat buvo išleisti jo laiškai, esė, rinktiniai kūriniai ir rinktinės.