George Orwell

„Karas – taika. Laisvė – vergystė. Nežinojimas – jėga.”

George Orwell  (1903–1950) – garsus britų novelistas, eseistas, žurnalistas ir literatūros kritikas, parašęs tokius pasaulinio garso bestselerius kaip „Gyvulių ūkis“, „1984”, kurie net šiandien nesitraukia iš populiariausių knygų TOP‘ų viršūnių. Įdomu tai, kad tikrasis šio autoriaus vardas –  Eric Arthur Blai, o G. Orwell – jo slapyvardis. Be to, šis rašytojas buvo poliglotas: jis mokėjo lotynų, graikų, prancūzų, ispanų, hindi, urdu kalbas.

Susipažinę su šio autoriaus kūryba pritars, jog jai yra būdingas atviras demokratinio socializmo palaikymas, arši totalitarizmo kritika, nuodugnus vyraujančio pasaulio, tarpusavio žmonių santykių ir ideologijos atvaizdavimas. Dėl visų šių priežasčių Sovietų Sąjungoje G. Orwell buvo įrašytas į draudžiamų autorių sąrašą. Pats G. Orwell yra pasakęs, kad būtų laimingas, jeigu knygų „Gyvulių ūkis“ ir „1894” niekas neatsimintų, nes tai reikštų, kad jos nebėra aktualios. Visgi šiandieniniame pasaulyje galima matyti itin didelį jų populiarumą. 

Biografija

Jaunystė ir studijų metai

• Gimė 1903 m. birželio 25 d. Motihari, Bengalijoje, Indijoje, sahibų klasėje. Jo tėvas buvo smulkus britų pareigūnas Indijos valstybės tarnyboje, motina, prancūzų kilmės, buvo nesėkmingai Birmoje (Mianmare) dirbusio tikmedžio pirklio duktė. 

• Su tėvais grįžęs į Angliją, 1911 m. jis buvo išsiųstas į parengiamąją internatinę mokyklą Sasekso pakrantėje, kur tarp kitų vaikų išsiskyrė skurdumu ir intelektualiniu blizgesiu. Jis užaugo niūrus, uždaras, ekscentriškas berniukas ir vėliau apie tų metų vargus pasakojo pomirtinėje autobiografinėje esė. 

• Orwellas laimėjo stipendijas dviejose pirmaujančiose Anglijos mokyklose – Velingtone bei Itone – ir trumpai mokėsi pirmojoje, o paskui tęsė mokslus antrojoje. Ten mokėsi 1917-1921 m. 

• Užuot stojęs į universitetą, Owellas nusprendė laikytis šeimos tradicijų ir 1922 m. išvyko į Birmą dirbti Indijos imperatoriškosios policijos apygardos inspektoriaus padėjėju. Jis tarnavo keliose šalies stotyse ir iš pradžių atrodė esąs pavyzdinis imperijos tarnautojas. Tačiau nuo vaikystės jis norėjo tapti rašytoju, o kai suprato, kad britai Birmą valdo prieš jų valią, vis labiau gėdijosi savo, kaip kolonijinės policijos pareigūno, vaidmens. 

• 1927 m. Orwellas, išvykęs atostogų į Angliją, nusprendė nebegrįžti į Birmą, o 1928 m. sausio 1 d. žengė lemtingą žingsnį – pasitraukė iš imperijos policijos. Jau 1927 m. rudenį jis ėmėsi veiksmų, kurie turėjo suformuoti jo, kaip rašytojo, charakterį. Jausdamas kaltę, kad rasės ir kastos barjerai neleido jam susilieti su birmiečiais, jis manė, kad dalį savo kaltės galėtų išpirkti pasinerdamas į vargšų ir atstumtųjų Europos žmonių gyvenimą. Apsivilkęs nudriskusiais drabužiais, jis išvyko į Londono East Endą ir apsigyveno pigiuose nakvynės namuose tarp darbininkų ir elgetų; kurį laiką praleido Paryžiaus lūšnynuose ir dirbo indų plovėju Prancūzijos viešbučiuose ir restoranuose; kartu su kitais klajojo Anglijos keliais ir prisijungė prie Londono lūšnynų gyventojų, kasmet išvykstančių dirbti į Kenterio apynių laukus. 

Rašytojo karjera ir gyvenimo pabaiga

• Knygos išleidimas 1933 m. pelnė jam pirmą literatūrinį pripažinimą.

• Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Orwellas buvo nepriimtas į karinę tarnybą ir vietoj to vadovavo Britų transliuotojų korporacijos (BBC) Indijos tarnybai. 

• Iš BBC jis pasitraukė 1943 m. ir tapo kairiojo socialistinio laikraščio „Tribune“, susijusio su Didžiosios Britanijos leiboristų lyderiu Aneurinu Bevanu, literatūriniu redaktoriumi. Šiuo laikotarpiu Orwellas buvo produktyvus žurnalistas, parašė daug laikraščių straipsnių ir recenzijų, taip pat rimtos kritikos, pavyzdžiui, klasikinių esė apie Charlesą Dickensą bei keletą knygų apie Angliją, kuriose patriotinės nuotaikos derinamos su libertarinio, decentralizuoto socializmo, labai nepanašaus į tą, kurį praktikavo Didžiosios Britanijos leiboristų partija, propagavimu. 

• 1944 m. Orwellas baigė „Gyvulių ūkį“ – politinę pasaką, paremtą Rusijos revoliucijos ir Josifo Stalino įvykdytos išdavystės istorija. Knygoje grupė gyvulių nuverčia ir išstumia savo išnaudotojus bei sukuria savo egalitarinę visuomenę. Galiausiai protingi ir valdžią mėgstantys gyvūnų lyderiai – kiaulės – sutramdo revoliuciją ir sukuria diktatūrą, kurios vergovė dar labiau slegianti ir beširdė nei buvusių žmonių šeimininkų. Iš pradžių Orwellas sunkiai rado leidėją šiam šedevrui, bet kai jis pasirodė 1945 m., „Gyvulių ūkis“ jį išgarsino ir pirmą kartą padarė turtingą. 

• Tačiau jį nustelbė paskutinė knyga „1984” (1949) – romanas, kurį jis parašė kaip įspėjimą po daugybės metų, praleistų apmąstant nacizmo ir stalinizmo grėsmę. Romano veiksmas vyksta įsivaizduojamoje ateityje, kai pasaulyje viešpatauja trys nuolat kariaujančios totalitarinės policinės valstybės. Knygos herojus, anglas Vinstonas Smitas, yra vienos iš tų valstybių smulkus partijos funkcionierius. Jis trokšta tiesos ir padorumo, todėl slapta maištauja prieš vyriausybę, kuri savo valdžią įtvirtina sistemingai iškraipydama tiesą ir nuolat perrašinėdama istoriją pagal savo tikslus. Smitas užmezga meilės romaną su bendraminte moterimi, tačiau vėliau juos abu suima policija. Po to Smitą įkalina, kankina ir perauklėja ne tik tam, kad palaužtų jį fiziškai ar priverstų paklusti, bet ir tam, kad išrautų jo nepriklausomą psichinę egzistenciją ir dvasinį orumą, kol jis gali mylėti tik tą, kurio anksčiau labiausiai nekentė: akivaizdų partijos lyderį Didįjį brolį. Orwello perspėjimas apie galimus totalitarizmo pavojus padarė gilų įspūdį jo amžininkams ir vėlesniems skaitytojams, o knygos pavadinimas ir daugelis joje vartojamų žodžių bei frazių tapo šiuolaikinės politikos piktnaudžiavimo šūkiais. Paskutinius knygos puslapius Orwellas parašė nuošaliame name Hebridų saloje, kurį nusipirko iš pajamų, gautų už „Gyvulių ūkį“. 

• Jis dirbo tarp gydymosi ligoninėje nuo tuberkuliozės, nuo kurios mirė vienoje Londono ligoninių 1950 m. sausio 21 d.

Kūrybos bruožai

G. Orwello stilius labai tiesmukas ir šiek tiek žurnalistinis. Jis niekada nenaudoja užuominų ir metaforų. Nepateikia nereikalingų vaizdinių ir išpuoselėtų aprašymų. Jis gerai aprašo aplinką ir veikėjus, bet kalba kuo tiesmukiau ir glaustai. Jo stilius yra dalykiškas, jame labai mažai emocinių vaizdinių, paliekant vietos tik faktams. 

G. Orwellas parašė tik kelis romanus, tačiau jo kūriniai buvo nepaprastai paveikūs ir įtakingi, ir tokie išliko iki šių dienų. G. Orwellas savo kūryboje pateikė nemažai socialinių komentarų. Jis darė įtaką daugybei kitų rašytojų ir darys ją artimiausioje ateityje. Šis autorius parašė esė, kuria ir šiandien vadovaujasi rašyti trokštantys asmenys. G. Orwellas kalbėjo apie glaustos ir aiškios kalbos svarbą rašant. Rašytojas manė, kad neaiškumas gali būti naudojamas kaip galinga politinės manipuliacijos priemonė.