Gyvulių ūkis

„Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus.“

Tai neabejotinai svarbiausias grožinės politinės satyros kūrinys, G. Orvelo parašytas XX a. Didžiojoje Britanijoje. Knygoje autorius suteikia savo personažams realių istorinių asmenybių bruožus.  

 Apysaka "Gyvulių ūkis", įkvėpta Rusijos revoliucijos, nors mintis parašyti šią apysaką autoriui kilo anksčiau.  Knygoje pasitelkus gyvulinės pasakėčios tradiciją, jungiamas satyrinis ir politinis įtūžis su gyvybingu mitinio kūrinio amžinumu. Tai viena iš didžiųjų politinių alegorijų, o jos pasakojama istorija yra apie tai, kaip socialinė revoliucija virto diktatūra ir išdavyste. 

Kūrinio siužetas - alegorija, kurioje vieno Didžiosios Britanijos ūkininko gyvuliai užima bolševikinių revoliucionierių vaidmenis. Jie sukyla prieš šeimininką, jį išveja ir ūkyje pradeda kurti savarankišką bendruomenę, kurioje visi gyvuliai yra lygūs, tačiau netrukus išryškėja skirtumai tarp rūšių, t. y. klasių. Knygoje apibūdinama, kaip pavieniai asmenys, turintys politinių galių, gali keisti ir manipuliuoti visuomenės ideologijomis. Aprašoma, kaip utopijos vizija tampa diktatūra.

1943 m. parašyta knyga pasirodė tik 1945 m., o T. S. Eliotas, vienas pirmųjų, kuriam buvo pasiūlyta išleisti apysaką, atvirai teigė atmetąs ją dėl pristatomų politinių idėjų. Jis teigė, kad nors yra trūkumų, kūrinys parašytas meistriškai. 

Originalus pavadinimas buvo ilgesnis, tačiau 1946 m. išleidę knygą JAV leidėjai jos paantraštės atsisakė ir tik vienas iš vertimų, išleistų G. Orwello gyvenimo metais, - telugų kalba, - ją išsaugojo. Prancūziškam vertimui Orvelas pasiūlė pavadinimą „Union des républiques socialistes animales", kuris sutrumpintai reiškia URSA - lotynišką žodį „lokys", Rusijos simbolį. 

„Išmintinga, empatiška ir daug paaiškinanti mūsų laikų istorija.“ - New York Times