Jules Verne

„Ką žmogus šiandien gali įsivaizduoti, tą kiti žmonės vėliau įgyvendins.”

Žiulis Vernas (Jules Verne) — garsus XIX a. prancūzų rašytojas, nuotykių knygų autorius, mokslinės fantastikos žanro pradininkas. Tėvo noru baigęs teisę, advokatu taip ir nedirbo, nes visą jo širdį užliejo meilė literatūrai ir teatrui. Gyvendamas Paryžiuje susibičiuliavo su žymiais rašytojais: A. Diuma, jo sūnumi bei V. Hugo, kurie jam darė didelę įtaką. Per savo gyvenimą autorius spėjo palikti milžinišką kūrybinį palikimą: parašė 65 romanus, 30 pjesių, esė ir kt. Savo laiku Ž. Vernas sužavėjo skaitytojus ne tik įdomiais pasakojimais, bet ir mokslu, inovacijomis paremtomis istorijomis: jis aprašė kelionės orlaiviais, povandeniniais, kosminiais laivais, kuomet panašios technologijos net neegzistavo. Šio rašytojo knygos išverstos į daugybę pasaulio kalbų ir yra skaitomos iki pat šių dienų. Puikūs to pavyzdžiai: „20 000 mylių po vandeniu", „Aplink Žemę per 80 dienų", „Kapitono Granto vaikai".

Biografija

• Gimė Nanto mieste, Prancūzijoje. Jo tėvas buvo teisininkas, todėl J. Verne'as iš pradžių taip pat norėjo studijuoti teisę. 

• Būdamas devyniolikos pradėjo rašyti ilgus literatūros kūrinius, tačiau tėvas norėjo, kad jis užsidirbtų pinigų kaip advokatas, o ne kaip rašytojas. 

• 1847 m. tėvas išsiuntė jį į Paryžių pradėti studijuoti teisės.

• 1848 m. J. Verne'as, viešėdamas namuose, įsimylėjo, tačiau merginos tėvai nenorėjo, kad ji už jo ištekėtų. J. Verne‘as puolė į depresiją, kai išgirdo, kad mergina ištekėjo už kito – turtingo, vyresnio vyro. Savo apsakymuose J. Verne‘as ne veltui dažnai rašo apie moteris, ištekėjusias už nemylimų žmonių.

• Grįžęs į Paryžių, jis rado jį ant revoliucijos slenksčio: 1848 m. Prancūzijos revoliucija nuvertė karalių, o Liudvikas Napoleonas Bonapartas buvo išrinktas pirmuoju Prancūzijos Respublikos prezidentu.

• Iki 1851 m. toliau studijavo teisę, bet visą laiką rašė ir susitikinėjo su kitais rašytojais ir menininkais.

• Galiausiai 1852 m. jis nusprendė atsisakyti teisininko profesijos ir tapti profesionaliu rašytoju. Jo tėvas buvo labai nepatenkintas šiuo sprendimu, tačiau J. Verne‘as buvo užsispyręs ir tvirto būdo, todėl tęsė savo planus. J. Verne'as išvyko į Paryžių ir bandė rasti sėkmę. Iš pradžių jis nesulaukė jokios šlovės. Ilgainiui jis tapo mokslo gerbėju, o kartu išgarsėjo savo rašymu. Meilė mokslui ir rašymui paskatino jį rašyti apsakymus ir romanus, kurie dabar vadinami „moksline fantastika“. Daugelis žmonių sako, kad J. Verne‘as buvo mokslinės fantastikos žanro sukūrėjas.

• 1857 m. sausį J. Verne‘as su tėvo palaiminimu vedė Aimée du Fraysse de Viane. 

• 1861 m. rugpjūtį jiems gimė sūnus.

• 1886 m. jo jaunas sūnėnas Gastonas, sirgęs paranoja, šovė J. Verne‘ui į koją. Po to J. Verne‘as nuolat šlubavo. Tai galėjo lemti tamsesnį jo rašymo stilių tuo laikotarpiu.

• 1905 m. kovo 24 d. J. Verne'as, sirgęs diabetu, mirė savo namuose Amjeno mieste, Prancūzijoje.

Kūrybos bruožai

J. Verne‘o romanai priskiriami mokslinės fantastikos žanrui. Jo istorijos kupinos nuotykių, fantastinių išradimų ir ypatingų personažų, kurie turi pažangių ir žmogiškų vizijų. Svarbu paminėti, kad pats J. Verne‘as save laikė mokslinės, o ne grožinės literatūros rašytoju, o jo istorijos numatė daugybę išradimų, kurie atsirado tik po jo mirties, pavyzdžiui, povandeninį laivą, sraigtasparnį, liftą, kosminius laivus ir kt.