Kristinos Sabaliauskaitės knygos

„Laimėti meilę – vienas dalykas, bet išmokti su ja gyventi – visai kas kita.“

Kristina Sabaliauskaitė – viena garsiausiu šių dienų lietuvių rašytojų, sėkmingai išleidusi tokius bestselerius kaip tetralogiją „Silva Rerum“, esė ir apsakymų knygą „Danielius Dalba & kitos istorijos“, istorinę dilogiją „Petro Imperatorė“. Šios rašytojos kūriniai pasižymi autentiškumu bei įdomiu siužetu, kurio pagrindinis veiksmas sukasi apie realiame pasaulyje egzistavusias istorines asmenybes. Autorė vertinama už vaizdingą kalbą, pastabumą detalėms, vaizduojamo laikotarpio architektūros atskleidimą – juk ne veltui K. Sabaliauskaitė yra menotyros mokslų daktarė. Šių dienų skaitytojams K. Sabaliauskaitės vardas asocijuojasi su įdomia, kokybiška literatūra, o jos naujausi kūriniai yra išparduodami dažniausiai net nepasiekę knygų lentynų. 

Biografija

• Gimė 1974 m. Vilniuje. 

• Nuo 2002 m. gyvena Londone. 

• Išgarsėjo 2008 m. po debiutinio romano „Silva rerum“.

Kūrybos bruožai

K. Sabaliauskaitės kūryba dažnai lyginama su literatūros klasika. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad šios autorės stilius – išskirtinis. K. Sabaliauskaitė atskleidžia absoliučiai unikalų literatūrinį balsą.

Tetralogija „Silva rerum“ 

„Silva rerum“ (lot. „daiktų miškas“) laikoma svarbiausiu šio dešimtmečio literatūriniu įvykiu. 1659-1795 m. istoriją pasakoja keturios bajorų Norvaišų giminės kartos. Tuo pat metu rodomas kultūrinis ir filosofinis Abiejų Tautų Respublikos peizažas, taip pat šalies pasauliniai ryšiai – dalis veiksmo vyksta Anglijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. Knygoje atsiskleidžia tokios temos kaip tapatybė, atmintis, įrašai ir žmonių mikroistorijos.

Istorinė dilogija „Petro imperatorė“

Šioje knygoje autorė pasakoja apie Jekateriną I, Petro Didžiojo sutuoktinę, kuri po vyro mirties trumpam tapo pirmąja Rusijos imperatoriene. Apie jos kilmę žinoma ne itin daug: Jekaterina I kilo iš lietuvių-lenkų valstiečių giminės, anksti tapo našlaite, o po įvykių sūkurio pateko į rusų dvarą, kur jai teko tarnaitės ar net vergės dalia. Ten ji buvo seksualiai išnaudojama, keliavo su kariuomene ir tikriausiai net buvo parduota. 

Kūrėja aprėpia daugybę unikalių klausimų – moters gyvenimo būdą atšiauriame vyrų pasaulyje, seksualinį ir kitokį smurtą, pasakojimą apie tvirtą ir atsparią, tačiau tuo pat metu nebe itin sveiką ir palankią santuoką, ir, svarbiausia, Rusijos ir Vakarų kultūrų konfliktą, kuris ir šiandien yra bauginančiai atpažįstamas. Rašytoja savo gerai žinomą barokinę madą pritaiko trumpesniems sakiniams, paįvairindama ją tvirtais rusiškais keiksmažodžiais.