Sabine Ebert

„Gerą knygą galite studijuoti šimtą kartų ir visada atrasite kažką naujo.“

Sabine Ebert gimė 1958 m. Ascherslebene, augo Berlyne, studijavo Lotynų Amerikos studijas ir lingvistiką Rostoke. Freiberge, kuris ilgus metus buvo jos namai, ji dirbo žurnaliste, parašė keletą negrožinės literatūros knygų, o 1990 m. įkūrė pirmąjį po ilgo laiko nepriklausomą miesto laikraštį. Aistringai domėdamasi Saksonijos ir Vokietijos istorija, ji pradėjo rašyti istorinius romanus, kurie visi tapo bestseleriais ir iki šiol parduoti daugiau kaip 4,5 mln. egzempliorių tiražu. Skaitykite populiarias S. Ebert knygas: „Pribuvėjos išpažintis“, „Pribuvėjos nuodėmė“, „Pribuvėjos paslaptis“.

Biografija

• Gimė 1958 m. Ascherslebene, užaugo Berlyne. Magdeburge ji atliko žurnalistinę praktiką, Rostoke studijavo Lotynų Amerikos studijas ir lingvistiką.

• Savo namuose Freiberge (Saksonijoje) ji 1990 m. įkūrė pirmąjį po ilgo laiko nepriklausomą miesto laikraštį ir kelerius metus vadovavo jo redakcijai. Nuo 1995 m. dirbo laisvai samdoma žurnaliste dienraščiuose, televizijoje ir radijuje, taip pat išleido keletą negrožinių knygų apie Freibergo istoriją, tarp jų – Freibergo metraštį (1991 – 2006 m.), kuriame apibendrinti svarbiausi metų įvykiai regione.

• 2006 m. leidykla „Knaur-Verlag“ išleido S. Ebert debiutinį romaną „Pribuvėjos paslaptis“ (vok. Das Geheimnis der Hebamme) – įžangą į penkių tomų sagą apie kolonistų žygius į Rytus ir pirmuosius sidabro atradimus Erzgebirge Barbarosos laikais. 

Kūrybos bruožai

S. Ebert paprastai rašo apie istorinius laikotarpius, ypač apie viduramžių Vokietiją. Autorės populiariausios serijos „Pribuvėjos paslaptis“ veiksmas vyksta XII amžiuje, o knygoje „Barbarosos epas“ (vok. Das Barbarossa-Epos) taip pat rašoma apie XII a. Šventosios Romos imperatoriaus Frydricho I, dar vadinamo Barbarosa, epochą. Autorė pristato išsamų ir įdomų kontekstą, bet verta paminėti, kad S. Ebert kūriniai priskiriami istorinei grožinei literatūrai, o tai reiškia, kad, nors jie paremti istoriniais įvykiais ir asmenybėmis, juose gali būti ir išgalvotų elementų. Įprasta, kad istorinės grožinės literatūros rašytojai imasi tam tikrų kūrybinių laisvių, kad istorija skaitytojus labiau sudomintų.