Pribuvėjos paslaptis

Sabine‘os Ebert „Pribuvėjos paslaptis“ – išskirtinis romanas apie viduramžius, gyvai ir unikaliai atkuriantis Vidurio Europos istoriją, tapęs bestseleriu nr. 1 visoje Europoje.

Pilys, riteriai, karaliai, neištirti miškai ir žemės, kančia, baimė, žiaurumas ir daugelis kitų elementų šioje knygoje nukelia į XII amžiaus Saksoniją – čia prieš daugelį šimtmečių gyvenimas buvo griežtai sutvarkytas. Kiekvienas žmogus gimdamas jau turėjo savo paskirtą vietą žemėje, tačiau atsirado drąsuolių, pasiryžusių tai pakeisti. Jie iškeliavo kurti laisvesnio, geresnio gyvenimo. Jie išvyko į nežinią, atsisakę praeities ir pasiėmę tik būtiniausią dalyką – viltį. Žinojo, kad tikslą pasieks ne visi, bet vis tiek pasiryžo. Ir įvyko... Stebuklas.

1167 m. Vokietijos imperiją valdo imperatorius Fridrichas fon Štaufenas, pramintas Raudonbarzdžiu, bet jo dvaras toli, o kiekvienas kilmingasis savo žemėse tvarkosi pagal savo taisykles. Kai lordo Vulfharto sūnus gimsta negyvas, pilies valdovas įsako jaunutei pribuvėjai Martai nukapoti rankas ir kojas. Laimei, ji spėja pabėgti ir prisidėti prie naujakurių, traukiančių į neapgyvendintus kraštus šalies rytuose, kad pradėtų naują, laisvą ir geresnį gyvenimą.

Naujakuriai, vadovaujami riterio Kristiano, pasiekia mišką, kuriame Meiseno markizas nori įsteigti kaimą. Prasideda žmonių kova su gamta ir likimu. Kai būrelis naujakurių priglaudžia jauną pribuvėją Martą, paaiškėja, kad mergina apdovanota ne tik grožiu, bet ir stebuklinga gydymo galia... Sumanioji Marta išgydo jaunesnįjį markizo Oto sūnų, išgelbėja jo žmoną, bet taip ji įgyja ne tik galingų užtarėjų, bet ir priešų. Ji patraukia didžiausio Kristiano priešo Randolfo dėmesį. Jis atkeršija Kristianui, pasinaudodamas vienintele jo silpnybe – Marta. Kad išgelbėtų savo mylimąjį ir išsigelbėtų pati, pačiai herojei dar ne kartą teks rizikuoti gyvybe… Šiame istoriniame romane netrūksta brutalumo, būdingo Viduramžiams.

Žurnalistė ir rašytoja Sabine Ebert 1990-ais metais įkūrė pirmąjį nepriklausomą miesto laikraštį ir kelerius metus vadovavo jo redakcijai.

Nuo 1995-ųjų metų ji dirbo laisvai samdoma žurnaliste dienraščiuose, televizijoje ir radijuje, taip pat išleido keletą negrožinės literatūros knygų apie Freibergo istoriją, įskaitant „Freibergo metraštį“ (1991–2006 m.), kuriame įamžinti svarbiausi įvykiai regione.

2006-aisiais metais buvo išleistas debiutinis Sabine Ebert romanas „Pribuvėjos paslaptis“. Tai pirmasis penkių dalių sagos apie kolonistų ekspedicijas į Rytus ir pirmuosius sidabro atradimus Meisene tomas. Istorija, kurios pagrindinė veikėja yra vizijas matyti galinti pribuvėja Marta, išpopuliarėjo kone per naktį Jau parduota milijonai šių istorinių romanų egzempliorių, ARD televizijoje pagal šį romaną sukurtas filmas. Žurnalistinis smalsumas padėjo Sabine Ebert surinkti istoriografinę medžiagą, o tobulas plunksnos valdymas ir lingvistikos studijos Rostoko universitete – sukurti patrauklius personažus ir įtampos kupiną ankstyvųjų viduramžių pasakojimą.

Į lietuvių kalbą išverstos kitos šio ciklo knygos „Pribuvėjos nuodėmė“, „Pribuvėjos išpažintis“ ir „Pribuvėjos prakeiksmas“. Pagrindiniai autorės kūrybos bruožai – autentiškos Vokietijos ir Europos istorijos detalės, gyvi dialogai, patrauklūs siužetai ir įdomūs personažai.

Neįtikėtina, kaip kiekvienoje dalyje rašytoja tikroviškai apibūdina Viduramžių gyvenimą. Skaitydamas apie sąlygas kaime, veikėjų elgesį ar įvykius pilies kalne, kiekvienas skaitytojas gali pasijusti lyg stovintis pačiame jo viduryje – Ebert atlieka nuostabų darbą savo knygose. Ji turi ypatingą talentą ir nuojautą, kuri išties žavi. Martos istorija be galo patraukli ir tikroviška nuo kūrinio pradžios iki pabaigos. 

Ne veltui rašytoja Sabine Ebert ruošdama savo romanus daug dėmesio skiria tyrinėjimams. Kurdama „Pribuvėjos paslaptį“ ji skaitė istorinius veikalus, o juose pateikiamą prieštaringą informaciją aptardavo su istorikais ir pasirinkdavo labiausiai tikėtiną variantą. Taip pat autorė prisijungė prie rekonstruotojų, atkuriančių viduramžių gyvenimą, ir stebėjo gyventojų buities sąlygas.