J.R.R. Tolkien

„Visa, ką teturime nuspręsti, yra tai, ką daryti su laiku, kuris mums duotas.”

Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas (1892-1973) – anglų rašytojas, poetas, filologas ir akademikas. Geriausiai žinomas kaip fantastikos kūrinių „Hobitas“ ir „Žiedų valdovas“ autorius. Nors iki J. R. R. Tolkieno daug kitų autorių buvo išleidę fantastikos kūrinių, didžiulė šio rašytojo sėkmė tiesiogiai paskatino žanro atgimimą. Dėl to J. R. R. Tolkienas vadinamas šiuolaikinės fantastinės literatūros tėvu.

Biografija

• Gimė 1892 m. sausio 3 d. Blumfonteine, Pietų Afrikoje.

• Būdamas ketverių metų, su motina ir jaunesniuoju broliu apsigyveno netoli Birmingemo, Anglijoje. Po to, kai jo tėvas, banko valdytojas, mirė Pietų Afrikoje. 

• 1900 m. motina atsivertė į katalikybę. Jos vyresnysis sūnus taip pat pamaldžiai išpažino šį tikėjimą. 

• Po motinos mirties 1904 m. berniukai tapo katalikų kunigo globotiniais. 

• Po ketverių metų J. R. R. Tolkienas įsimylėjo kitą našlaitę Editą Bratt. Tačiau jo globėjas tam nepritarė. Tik sulaukęs 21-ojo gimtadienio J. R. R. Tolkienas galėjo paprašyti Editos rankos. 

• Tuo tarpu jis mokėsi Birmingemo Karaliaus Edvardo mokykloje ir Šv. Filipo mokykloje. Vėliau – Oksfordo universitete (bakalauro laipsnis, 1915 m.; magistro laipsnis, 1919 m.). 

• 1915 m. per Pirmąjį pasaulinį karą tapo britų armijos leitenantu. 1916 m. dalyvavo Somos mūšyje kaip ryšininkas. J. R. R. Tolkienas dėl silpnos sveikatos buvo priverstas grįžti į Angliją. Sveikdamas pradėjo rašyti „Prarastųjų sakmių knygą“ (angl. The Book of Lost Tales).

• Po karo trumpai dirbo Oksfordo anglų kalbos žodyno redakcijoje.

• Didžiąją gyvenimo dalį dėstė anglų kalbą ir literatūrą, specializuodamasis senosios anglų kalbos ir vidurinės anglų kalbos vakarinio dialekto srityje. 1920 m. tapo dėstytoju Lidse. 1925 m. įsidarbino Oksfordo Pembrouko koledžo anglosaksų kalbos profesoriumi. 1945 m. tapo Mertono koledžo anglų kalbos ir literatūros profesoriumi. Šiame poste liko iki 1959 m. Užsiėmęs akademinėmis pareigomis, taip pat dirbdamas egzaminatoriumi kituose universitetuose, jis parengė nedaug, bet įtakingų mokslinių publikacijų.

• 1926 m. iš senosios anglų kalbos baigė versti epinę poemą „Beovulfas“. Ji buvo išleista po jo mirties.

• Mirė 1973 m. rugsėjo 2 d. nuo dvylikapirštės žarnos opos. 

Kūrybos bruožai

J. R. R. Tolkienas pramogavo rašydamas sudėtingas fantastines pasakas. Dažnai tamsias ir liūdnas. Jų veiksmas vyksta jo paties sukurtame pasaulyje – Silmariljone. Tai – aplinka, kurioje gali egzistuoti autoriaus sugalvotos elfų kalbos. 

J. R. R. Tolkieno pasakojimai apie Ardą ir Viduržemį kilo iš troškimo pasakoti istorijas. Tam įtakos turėjo meilė mitams ir legendoms. Savo keturiems vaikams linksminti jis kūrė lengvesnes, gyvybingas ir dažnai humoristines pasakas. Ilgiausia ir svarbiausia iš šių istorijų, pradėta rašyti apie 1930 m., buvo „Hobitas“. Fantazija apie komfortą mėgstantį hobitą, kuris prisijungia prie drakono lobio paieškos. 1937 m. „Hobitas“ išleistas su paties autoriaus kurtais paveikslėliais. Knyga tapo tokia populiari, kad leidėjas paprašė parašyti tęsinį. 

Po 17 metų pasirodė J. R. R. Tolkieno šedevras „Žiedų valdovas“. Šiuolaikinė herojinio epo versija. Keletas elementų buvo perkelti iš „Hobito“. Visų pirma, magiškas žiedas. „Žiedų valdovas“ pratęsia J. R. R. Tolkieno Silmariljono pasakojimus su elfais, nykštukais, orkais ir žmonėmis.

Priešingai nei dažnai teigia kritikai, „Žiedų valdovas“ nebuvo parašytas specialiai vaikams ir nėra trilogija, nors dažnai išleidžiamas trimis dalimis. Iš pradžių kūrinys padalintas dėl didelės apimties ir siekiant sumažinti leidėjo riziką, jei knygos nepavyktų parduoti. Nors kai kurie kritikai knygą menkina, nuo 1996 m. keliose apklausose „Žiedų valdovas“ buvo pripažintas geriausia XX a. knyga. Jos sėkmė sudarė sąlygas kitiems autoriams klestėti, rašant fantastinę literatūrą. Iki XXI a. pradžios parduota daugiau kaip 50 mln. knygos egzempliorių maždaug 30 kalbų. Naujosios Zelandijos režisieriaus Piterio Džeksono sukurta „Žiedų valdovo“ kino versija, 2001-2003 m. išleista trimis dalimis, sulaukė pasaulinės kritikų ir finansinės sėkmės. Vėliau P. Džeksonas ekranizavo „Hobitą“ kaip trilogiją.