„Ačiū, kad pasakei“ – knygos apie grįžtamąjį ryšį vaikams ir suaugusiesiems
Grįžtamasis ryšys yra reakcija ir informacija apie mus ar mūsų elgesį, grįsta kitų žmonių patirtimi ir poreikiais bei mūsų santykiais.
Knygelė „Ačiū, kad pasakei“ skirta vaikams, o „Ačiū, kad pasakei 2“ – suaugusiesiems. Joje rasite daugiau priedų: ištraukų iš rekomenduojamų knygų, įvairių naudingų pratimų, tinkamų tiek vaikams, tiek suaugusiems, bei užduočių, raginančių pasigilinti į savo jausmus, poreikius bei kompetencijas. Abiejų knygų skyriai ir temos tokios pat, tad galima skaityti ir mokytis tiek kartu su vaikais, tiek atskirai, iš savojo varianto.
Šiose knygelėse kartu susipažinsime su grįžtamuoju ryšiu bei ieškosime atsakymų į svarbius klausimus, pavyzdžiui: Kodėl vengiame grįžtamojo ryšio? Kaip išgyventi kritikos ar neteisingų vertinimų sukeltus nemalonius jausmus? Kaip į juos reaguoti? Suprasime, kodėl taip smagu dalinti patarimus kitiems, ir kodėl patiems nesinori jų girdėti. Mokysimės paklausti taip, kad aplinkiniai pasakytų, ką iš tiesų galvoja. Suprasime, kodėl kartais aplinkiniai nesiklauso, ir pabandysime kalbėti kitaip. Tačiau svarbiausia – stengsimės klausytis ir iš tiesų suprasti.
Pagrindinė šių knygų mintis tokia: mylėti save – tai pažinti save. Prašydami grįžtamojo ryšio turime galimybę suprasti, kokie atrodome kitiems, sužinoti, kaip, remdamiesi savo patirtimi ir žiniomis, aplinkiniai vertina mūsų poelgius. Taip galime praplėsti savo regėjimo lauką, o kuo jis platesnis, tuo lengviau iš tiesų suprasti kitus: bendradarbius, šeimos narius, draugus, ar pavaldinius, jeigu esate vadovai.
Kuo platesnis mūsų regėjimo laukas, tuo daugiau turime galimybių tobulėti. Pradėję nuo savęs ir išmokę pasinaudoti bet kokiu grįžtamuoju ryšiu, tapsime geresniais draugais, bendradarbiais, partneriais.
Esu tikra, kad visi norime išmokti teisingai suteikti grįžtamąjį ryšį. Tikriausiai ir jūs ne kartą bandėte ir kartais geri norai nuėjo niekais – jūsų nesuprato, o gal net apkaltino nebūtais dalykais. Užuot padėkoję, ėmė skųstis, ieškoti jūsų pačių trūkumų ar net keršyti.
Tačiau nesvarbu, kas buvo praeityje – pabandykime dar kartą. Pasitelkime vaikišką smalsumą, lengvumą ir humorą. Rašykime, pieškime, dalinkimės įžvalgomis. Ir, svarbiausia, supraskime, kad grįžtamasis ryšys – tai dovana. Tad nepamirškime padėkoti: ačiū, kad pasakei.
