Romanas „Q" pasakoja apie Europoje vykusius religinius karus, reformacijos paplitimą bei Katalikų bažnyčios kovą su ja. Pagrindinis veikėjas, istorijos metu pakeičiantis net keletą vardų, dalyvauja Vitenbergo universiteto religinėse disputuose, kaunasi valstiečių maištuose greta Tomo Miuncerio, įsivelia į politines intrigas, kurio..

Miglės Anušauskaitės ir Gerdos Jord komiksų knyga „10 litų“ – originali lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno grafinė biografija. Autorės atkuria ne tik istorines lakūnų gyvenimo aplinkybes, bet ir suteikia personažams gyvus charakterius, su humoru ir rimtumu vaizduoja šių dviejų žmonių asmeninį gyvenimą, nuotykius..

Pavadinimas: Atgal į Vilnių. Grafinis miesto metraštis Autoriai: Justinas Žilinskas, Povilas Vincentas Jankūnas Formatas: minkštas viršelis su atvartais ISBN: 978-609-8120-52-3 Išleidimo data: 2020 sausis Tema: grožinė, komiksas vaikams ir paaugliams   „Atgal į Vilnių!“ – nuoty..

Šiai knygai sukurti susitiko trys asmenybės – sveikos mitybos ekspertė Vaida Kurpienė, virtuvės šefas Martynas Praškevičius ir sportininkė mėgėja Aistė Šeibokaitė. Visi trys siekė pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi su žmonėmis, kurie sportuoja savo malonumui ir nori maitintis skaniai, sveikai ir subalansuotai. ..

„Didžioji būtybių knyga" – antroji Kotrynos Zylės knyga, kurioje ji vėl vaikams atskleidžia lietuvių mitologijos pasaulio paslaptis. Autorės debiutas – „Milžinas mažylis" – susilaukė pripažinimo – 2014 m. knyga buvo įtraukta į geriausių Metų knygų vaikams penketuką.Knygoje rasite pagrindinių 26 lietuviškų būtybių aprašymus, iliustracijas, gerąsias ..

Devynios „Sidabrinės gervės“, dvidešimt vienas „Auksinis scenos kryžius“, trys Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos ir daug kitų apdovanojimų. Lietuvių teatro ir kino žvaigždės, žymūs literatai, menininkai, kritikai, žurnalistai. Kas juos sieja? „Elementorius“. Legendinis teatro būrelis ant Tauro kalno. Gedimino Storpirščio sugalvotą i..

Įsivaizduok, kad vieną dieną Vilniuje, stovėdamas sankryžoje, išgirsti gatvių pokalbį. Jos aptarinėja reikalus, giria viena kitą, ginčijasi, svajoja, juokauja... Ir nenuostabu, nes senojo miesto gatvės mena skirtingų amžių istorijų, yra sutikusios įdomiausių ir keisčiausių žmonių. Ir saugo daug paslapčių! Ši knyga – tai komik..

Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta v..

Knygoje – svarbiausi medievistikos profesoriaus Edvardo Gudavičiaus tekstai, straipsniai ir interviu, skelbti 1987–2008 metais. Edvardas Gudavičius – neabejotinai ryškiausia Lietuvos istoriografijos figūra transformacijos laikotarpiu. Jis mokė apie Lietuvos istoriją mąstyti europiniame kontekste ne tik gausų mokinių būrį..

    Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos – daugiasluoksnis Igorio Argamanteʼės romanas apie Vilniaus getą. Jis paremtas autoriaus biografiniais faktais, įvairių pasaulio bibliotekų archyvine medžiaga ir sava vaizduote. Pirmoje romano dalyje pasakojama apie vilniečio berniuko Igorio draugystę su bendraamžiu Čekijos žyd..

Kęstučio Nako pjesė „Kai Lietuva valdė pasaulį / When Lithuania Ruled the World“, knygoje publikuojama dviem kalbomis (lietuvių ir anglų), yra provokuojanti, romantiška, stebinanti ir kartais absurdiška. Joje netradiciškai susipina įvairūs žanrai: farsas, tragedija, groteskas, magiškasis realizmas, „pse..

Šiandien jau sunku patikėti, kad taip gyventa prieš keliasdešimt metų: ar tikrai reikėdavo atstovėti eiles prie sviesto ir dešros, o mandarinas visiems vaikams būdavo didžiausias naujametinio dovanų maišelio skanėstas? Ar tiesa, kad turistinę kelionę į Bulgariją tekdavo suderinti su visokiausiais darbovietės komitetais, o tikri džinsai buvo svajonė..

„Karalienės Bonos virtuvė“ – istoriškai pažintinė ir gastronominė kelionė, pristatanti vieną ryškiausių XVI a. LDK istorinių asmenybių – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą. Tai pirmoji lietuvių autorių knyga apie šią nepelnytai užmirštą valdovę, kuri atitekėd..

Tai pasakojimas apie vieną Romos miesto išlaisvinimo dieną baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Istorija, kurią tėvas pasakodavo sūnui, šios knygos autoriui, kone trisdešimt metų. Kūrinys, persmelktas tiek prisiminimų, tiek vaizduotės, vienodai komiškas ir tragiškas, poetiškas ir filosofiškas. Tai ..

Ar pažįsti Gugį? Tikrą girių kauką: gauruotą, nediduką, vikrų, didelėmis akimis. Taip, iš Kaukašlaičio. Tai va – į nuotykius įsivėlė. Kokius? Kipšai pelkėn atsivilko, maumas laumes priviliojo, teko aitvarų ir net žmonių pagalbos prašyti. Geruoju čia nesibaigs!.. “Kaukas Gugis ir kerų karas” – p..

..

Savo klajoklišku romanu „Kraustymaisi“ Miloš Crnjanski nukelia mus į praeitį, tiksliau, į 1744-ųjų pavasarį pelkynuose ir tirštuose rūkuose paskendusią Serbiją, į margą Dunojaus slėnio pasaulį. Skaitytojui siūloma įdėmiai pažvelgti į dar nepažintą vidurio Europos istoriją, perteikiamą per žmonių likimus. Romane pasa..

Pirmą kartą „Lituanicos“ istorija nagrinėta taip plačiai: trys valstybės, daugiau nei dvidešimt archyvų, tūkstančiai anksčiau netyrinėtų ir neskelbtų dokumentų, septyneri metai paieškų ir atradimų. Šis pasakojimas prasideda akistata su 1933 metų įvykiais ir kone pasiekia mūsų dienas. Jo herojai yra ne tik lakūnai..

Romano veiksmas nukelia skaitytoją į XVII a. pabaigą. Intelektualas, Leideno universiteto absolventas Laurentijus Hilas gauna Švedijos valstybės stipendiją ir atvyksta tęsti mokslų Tartu universitete. Kartu su savimi jis vežasi papūgą Klodiją ir keistą ligą... Per pagrindinio kūrinio veikėjo monologus, pokalbius, sapnus ir vizijas atskleidži..

Po Černobylio katastrofos praėjus kuriam laikui, baba Dunja sugrįžta į savo namus radioaktyviosios spinduliuotės užterštame Černovo kaime. Kartu su kitais keistuoliais ji nusprendžia gyventi „mirties zonoje“ – ten, kur paukščiai čiulba garsiau, o laikas tarsi sustojęs. Tame kaime mirtina liga sergantis Petrovas studi..

Aelita Ambrulevičiūtė, Gintė Konstantinavičiūtė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė Prabilę namai: Žydų gatvės kasdienybė XIX–XX a. (iki 1940 m.) Houses that Talk: Everyday Life in Žydų Street in the 19th-20th Century (up to 1940) Rami Vilniaus senamiesčio gatvelė kadaise buvo viena gyvybingiausių „Juodojo kvartalo“ gatvių. Čia stovėjo Didžioji sinagoga ..