Tinklalaidės epicentre Gwen Strauss knyga „Devynios“. Tai kūrinys, kuris atkuria tikrą autorės močiutės sesers Hélène Podliasky istoriją ir pasakoja apie jos suburtą jaunų moterų devynetuką, kuris pabėgo iš nacių stovyklos ir leidosi į dešimties dienų išlikimo žygį  per Antrojo pasaulinio karo fronto linijas: iš Vokietijos atgal į Paryžių.

„Iš viso moterų buvo devynios. Laikydamosi už rankų jos atsiskyrė nuo kolonos ir viena po kitos sušoko į tranšėją. Prisiplojo prie žemės pačioje giliausioje griovio vietoje, kur žemė buvo drėgna. Helena juto, kaip širdis daužosi krūtinėje. Buvo tokia ištroškusi, kad bandė laižyti purvą. Negalėjo prisiversti pažvelgti aukštyn, patikrinti, ar jas ras, ar ji mirs nuo šūvio griovy belaižydama drėgną žemę.“ - Gwen Strauss (p. 17, 2022).

Gausia archyvine medžiaga ir liudininkų atsiminimais paremtas, širdį veriantis Gwen Strauss pasakojimas – tai jaudinantis žmogiškumo, dvasios stiprybės, tikėjimo ir bendrystės, kurie nemiršta net baisiausiais žmonijos istorijos tarpsniais, liudijimas.

„[Skaitant „Devynias“] nejučia pagaugais nueina oda. Pradedi galvoti, kaip TAI iš viso buvo įmanoma... Kad jos pabėgo, išsigelbėjo... Sunku (net fiziologiškai) suvokti jų stiprybę, – sako socialinė aktyvistė Dovilė Filmanavičiūtė.

„Būtent toje vietoje ji buvo tardoma ir kankinama – taip, kad kartais į kamerą ją parnešdavo neštuvais. Blogiausia buvo le supplice de la baignoire, arba kankinimas vandeniu. Jie nuvesdavo ją į paprastą vonios kambarį, vonia būdavo sklidina šalto vandens. Rankas surakindavo antrankiais už nugaros. Jai liepdavo atsiklaupti ant plytelėmis klotų grindų prie vonios. Tuomet du vyrai, po vieną iš abiejų pusių, įmerkdavo jos galvą į vandenį. Laikydavo, kol jai pritrūkdavo oro. Ji jautė jų rankas ant savęs: vieną, pagriebusią ją už kaklo, o kitą, stumiančią žemyn pakaušį.“ - Gwen Strauss (p. 26, 2022).

„Daugelis save saugome nuo tų emocijų, kurias patiri, skaitydamas tokias knygas kaip „Devynios“, nes tai, tai ką perskaitai, yra blaiviu, sveiku protu NESUVOKIAMA <...> Ir, saugodami save, turbūt, netenkame galimybės pažinti savo šaknų, suprasti, kur tas [žmonijos] stuburas sutrupėjo“, – kalba pašnekovė.

Knyga: https://vaga.lt/devynios

Kviečiame klausytis pokalbio: https://youtu.be/6EBjKNV5obg