Antoine de Saint Exupery yra neatsiejamas nuo garsiausio savo kūrinio „Mažasis princas“. Tačiau kelias kartas užbūręs literatūrinis šedevras – ne vienintelis klasikinis autoriaus kūrinys. Leidykla „Vaga“ kviečia prisiminti romaną „Žemė, žmonių planeta“.

Nors Antoine de Saint Exupery šlovę pelnė rašytojo amplua, tačiau ne visiems žinoma, kad pagrindinė jo veikla buvo pašto siuntų skraidinimas lėktuvu. Romanas „Žemė, žmonių planeta“, paremtas autentiška autoriaus patirtimi, o pašto siuntų aviacija – viena esminių romano temų.

„Tai dėjosi 1926 metais. Aš, jaunas lakūnas, stojau dirbti Latekoero bendrovėje, kuri jau tada, kai dar nebuvo nei Aeropostalio, nei Er Franso, palaikė ryšį tarp Tulūzos ir Dakaro. Čia aš išmokau savo amato. Savo ruožtu aš, kaip ir mano draugai, turėjau atbūti bandomąjį laiką, nes tik po to naujokams suteikiama garbė vairuoti pašto lėktuvus. Skraidymo pratybos, skridimai tarp Tulūzos ir Perpinjano, nuobodžios meteorologijos pamokos šaltame angare. Gyvenome, prisibijodami Ispanijos kalnų, kurių dar nepažinojome, ir didžiai gerbdami „senius“. O tie „seniai“, su kuriais susitikdavome restorane, būdavo nešnekūs, gal per daug santūrūs ir tik labai iš aukšto mums ką ne ką patardavo. Ir kai darganotą dieną jų kuris grįždavo pavėlavęs iš Alikantės ar Kasablankos su sulyta odine striuke ir mes nedrąsiai klausdavome, kaip sekėsi kelionė, tai jis nedaug ką tepapasakodavo, bet iš jo atsakymų mūsų vaizduotėje kurdavosi pasakiškas pasaulis, pilnas žabangų, pinklių, kur staiga išnyra uolos ir pakyla vėtros, verčiančios iš šaknų kedrus. Juodi slibinai sergsti įėjimus į lygumas, žaibų puokštės vainikuoja kalnų keteras. „Seniai“ mokamai ugdėsi mūsų pagarbą. Kai kada čia vienas, čia kitas jų negrįždavo; ir pagarba jiems mūsų širdyse išliko amžinai.“

Aštuoniuose knygos skyriuose Antoine aprašo oreivystės patirtį. Jaudinantys ir pavojingi skrydžiai, planetos suvokimas iš paukščio skrydžio leidžia kiekvienam skaitytojui atsitraukti ir susimąstyti, kas mes esame Žemės ir Visatos prieglobstyje. Rašytojas jautriai ir empatiškai perteikia įžvalgas apie ilgesį, draugystę, begalinę kantrybę ir nepažabojamą troškimą gyventi.

„Iš tikrųjų mūsų amato žmonės yra pratę ilgai laukti, kol teks pasimatyti. Visi draugai, dirbantieji Paryžiaus–Santjago oro kelio ruože, yra išsisklaidę po visą platų pasaulį, jie atskirti nuo kits kito kaip tie bežadžiai sargybiniai, stovį kiekvienas savo poste. Ir tik iš netyčių pasitaiko, kad sutampa mūsų reisai, ir mes, vienos didelės profesinės šeimos nariai, susirenkame draugėn. Tokį vakarą Kasablankoje, Dakare ar Buenos Airėse mes vėl susėdame prie vieno stalo ir vėl po keleto metų tylos tęsiame savo nutrauktus pokalbius, prisimindami praeitį. O paskui – vėl skrendame. Užtat žemė mums sykiu ir dyka, ir gausinga. Gausinga slaptų sodų, kažkur esančių, sunkiai pasiekiamų, į kuriuos tačiau vieną gražią dieną mūsų amatas vis dėlto leidžia mums sugrįžti. Gyvenimas gal kiek ir atitolina mus nuo draugų, gal ir trukdo mums daug apie juos galvoti, bet mes žinome, kad jie yra kažkur, gal kartais negalėtume pasakyti kur, nebylūs ir gal net užmiršti, bet užtat kokie ištikimi! Ir kai mes juos sutinkame savo kelyje, su kokiu džiaugsmu jie ploja mums per petį! Taip, tikrai, mes esam pratę laukti... <...> Tokia yra moralė, kurios mus mokė Mermozas ir kiti. Kiekvienas amatas, matyt, tiek yra taurus, kiek jis jungia žmones: yra tik viena tikra vertybė – tai žmogaus ryšys su žmogumi.“

Leidyklos „Vaga“ knyga „Žemė, žmonių planeta“ – filosofinis-lyrinis romanas, kuriame autorius aprašo sukrečiančius lėktuvo katastrofos įvykius Andų kalnuose bei balansavimą ties išlikimu Sacharos dykumos platybėse. Knygoje gvildenami nemarūs vertybiniai klausimai apie tai, kas yra žmogiškumas, kokia yra tikroji gyvenimo prasmė, kai mirtis, rodos, jau čia pat. Kiek nedaug reikia, kad būtume laimingi ir kaip svarbu atrasti tikrąjį savo gyvenimo kelią.

Anri Gijomės garbei daugiau nei prieš aštuonis dešimtmečius dedikuotas romanas „Žemė, žmonių planeta“ leidžia pamatyti vieną žymiausių prancūzų rašytojų iš dalies biografinėje, egzistencinių apmąstymų kupinoje šviesoje.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2023/10/06/news/antoine-de-saint-exupery-zeme-zmoniu-planeta-apie-tai-del-ko-verta-gyventi-28597036