Apostrofa

Stasys Eidrigevičius (g. 1949) — pasaulyje žinomas grafikas, tapytojas, plakatistas, iliustruotojas, veido teatro kūrėjas ir vizualios metaforos meistras – šioje mažųjų autobiografinių siužetų knygoje pasirodo ir kaip rašytojas.Meno klajūno eskizai – tai trys dešimtys esė – jau ketvirtį amžiaus dailininko rašomi kelionių įspūdžiai ir patirtos istor..

Pirmoji Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko (g. 1954) prozos knyga. Ji susideda iš trijų dalių apysakos „Berghainas“ ir keleto smulkiosios prozos tekstų.„Tai galbūt pirma literatūriškai vertinga knyga apie naująją „karantininę“ realybę, kai daugelį poelgių ir veiksmų sąlygoja COVID pandemija. Smagu, kad ir šiuo niūroku..

Dvikalbis eilėraščių rinkinys, knygos priede - „Tomas Venclova apie Czesławą Miłoszą"...

Vokiečių filosofas Friedrichas Nietzsche (1844–1900) – vienas iš kelių mąstytojų, nulėmusių dabartinio filosofinio mąstymo, o iš dalies ir visos dabartinės kultūros pobūdį.„Apie istorijos naudą ir žalą gyvenimui" – antroji Nietzschės sumanyto ciklo „Nesavalaikiai apmąstymai" studija. Jos idėjos apie švietimą ir mūsų santykį su istorija aktualios ik..

Rašytojos ir menininkės Paulinos Pukytės ketvirtoji knyga „Lubinas ir seradėlė“ pasirodo praėjus aštuoneriems metams po paskutiniosios šios autorės grožinės knygos „Bedalis ir labdarys“. Naujojoje knygoje, pasitelkdama prasmės-beprasmybės-citatos-banalybės tarpusavio priklausomybę, Pukytė toliau tyrinėja sau artimas nesusikalbėjimo, žmogaus padėtie..

Vieno garsiausių pasaulyje lietuvių filosofo – neeilinės neeilinio likimo asmenybės – Algio Mickūno (g. 1933) atsiminimų knyga, gausiai iliustruota ir papildyta nuotraukomis. Ši knyga išsiskirs iš visų kitų Algio Mickūno knygų. Autorius „atsigręžia į savo gyvenimą ir punktyriškai pasakoja apie jį, pasakoja dalykus, apie kuriuos net dešimtmečiu..

Friedrich Nietzsche (1844–1900) – vienas iš kelių mąstytojų, nulėmusių dabartinio filosofinio mąstymo, humanitarinių mokslų, o iš dalies ir visos dabartinės kultūros pobūdį.Jo veikalas „Anapus gėrio ir blogio: ateities filosofijos preliudija" (1886) beveik visuotinai pripažįstamas vienu svarbiausių kada nors paskelbtu filosofiniu tekstu. Vokiečių f..

Garsioji Mariaus Ivaškevičiaus pjesė, pasakojanti apie lietuvių ir kitų imigrantų tapatybės paieškas Londone, sukurta autoriaus šiame mieste rinktų autentiškų istorijų pagrindu. Pagal ją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 2011-ųjų pabaigpje pastatytas to paties pavadinimo režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakli..