Britų ir lenkų istorikas Adamas Zamoyskis gimė 1949 metais Niujorke, užaugo Jungtinėje Karalystėje, studijavo istoriją ir šiuolaikines kalbas. Jis turi dvigubą Lenkijos ir Jungtinės Karalystės pilietybę, kalba angliškai, lenkiškai, prancūziškai, itališkai ir rusiškai. Jo tėvai grafas Stefanas Zamoyskis (1904–1976) ir princesė Elizabeth Cz..

Knygoje aptariamos masinės lietuvių emigracijos bangos, jų atsiradimas ir Lietuvos visuomenės bei politikų reakcija į jas. Keliamas nepaprastai svarbus klausimas – kaip emigracijos centrų buvimas veikia dabartinę išeivystę, koks yra tėvynės poveikis išeivijai, kaip tai veikia tautos egzistenciją, kokios kyla mintys dėl pačios emigracijos ir jos nau..

Knygoje trumpai pristatoma bendra pinigų atsiradimo istorija (rašoma apie ankstyvuosius pinigus, jų archajiškas formas, monetų atsiradimą, popierinius pinigus ir jų įvairovę). Pasakojama apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetas, jų kaldinimą, kursą, sudėtį ir formą, pateikiama žinių apie kalyklas ir monetas kaldinusius valdovus. Išsamiai ap..

Neseniai sukako 120 metų nuo žymaus lietuvių fotografo ir kultūros metraštininko, etnografo ir kraštotyrininko Balio Buračo (1897–1972) gimimo Sidariuose, Šiaulėnų valsčiuje, tuometinėje Šiaulių gubernijoje. Minėdami Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejų, turime puikią progą prisiminti, kaip gyvybe alsuojantis taut..

Šis leidinys ir 2019 m. lapkričio 7 d. VLKK nutarimas „Dėl lietuvių kalbos skyrybos taisyklių“ sudaro vientisą dabartinį skyrybos reguliavimo šaltinį. Leidinyje pateikiamos kai kur plačiau nei Nutarime suformuluotos lietuvių kalbos skyrybos taisyklės, yra vartosenai aktualių, bet į Nutarimą nepatekusių pagrindinių taisyklių variantų ar visų skyreli..

Nuo seno lietuviai vertėsi įvairiais verslais – medžiokle, žvejyba, gyvulininkyste ir žemdirbyste. Gyvulininkystė ir žemdirbystė tapo svarbiausiais pragyvenimo šaltiniais nuo tų laikų, kai pradėta sėsliai gyventi. Besikeičiantys metų laikai, lemiantys pasikartojančius, būtinus išgyventi darbus ir trumpos atokvėpio akimirkos &nda..

„Lietuvių–rusų kalbų žodynas“ apima per 65 000 žodžių. Žodynas skiriamas ne tik lietuviams, besimokantiems rusų kalbos, bet ir nelietuviams, kurie domisi lietuvių kalba ar nori jos pramokti. Jis bus naudingas ir vertėjams, žiniasklaidos, mokslo, gamybos darbuotojams, kuriems tenka versti iš lietuvių į rusų kalbą. Į žodyną sudėti pirmiausia šių dien..

Ši knyga parašyta šiuolaikinės Lietuvos valstybės 100-mečiui. Joje autoriai atsako į klausimą, kuris Lietuvos žmonėms yra pats svarbiausias: kaip atsirado šiuolaikinė Lietuva ir kodėl mūsų valstybė yra ne atsitiktinumų ar šalutinių aplinkybių išraiška, o ne vieną šimtmetį brandintas vaisius, t..

1957-ųjų balandžio 30-osios vakarą surengta pirmoji televizijos transliacija Lietuvoje. Iš ekranų su žiūrovais pasisveikino diktorė Gražina Bigelytė. Pirmąją televizijos transliuojamą programą stebėjo vos keli šimtai žmonių. Tiek, kiek susispietė prie tuo metu Lietuvoje buvusių keliasdešimties televizorių. Vos pradėjusi transliacijas Lietuvos tele..

LIETUVOS VYRIAUSYBIŲ 1918–1920 METŲ POSĖDŽIŲ PROTOKOLAI: KAIP NUOTYKIŲ ROMANAS APIE VALSTYBĖS SUKŪRIMĄ NUO NULIO   Dokumentų rinkinyje  publikuojami pirmųjų Lietuvos vyriausybių protokolai – tai Lietuvos valstybės realaus atstatymo ir kūrimo istorija. Knyga gali būti skaitoma ir kaip nuotykių romanas, nes atskleidžia, ka..

..

Litas, kurio istorija tiesiogiai siejasi su dviem Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiais, apimančiais 1922–1940 ir 1992–2015 metus, o pavadinimas – su Lietuvos vardu, jos piliečių sąmonėje išlieka kaip tautinė ir stabiliausia valiuta. Po Lietuvos aneksijos 1940 m. birželio 15 d. buvo nutrauktas nepriklausomos Lietuvos vals..

Ši knyga skirta įvairaus amžiaus vaikus auginančiai šeimai. Joje išsamiai ir kartu glaustai nurodomos dažniausiai pasitaikančių ligų priežastys, paaiškinami jų profilaktikos klausimai. Staiga susirgus vaikui ar ištikus nelaimei pirmieji šalia vaiko esantys ir galintys jam padėti yra tėvai. Todėl pirmųjų minučių ar valandų jų pagalba labai svarbi. ..

Medicinos istorija yra žmonijos istorija. Ji atspindi žmogaus pastangas palengvinti kitam kančias, slaugyti, gydyti, siekti amžinos jaunystės ir sveikatos. Savimi žmogus pradėjo domėtis dar žiloje senovėje. Dorodamas sumedžiotus gyvūnus, slaugydamas sužeistus šeimos narius jis vis daugiau sužinodavo apie savo organizmo sandarą. Šioje knygoje chro..

Vienas iškiliausių lenkų filosofų Leszekas Kołakowskis (1927–2009) pirmiausia garsus savo akademine programa, pakylančia į filosofijos istorijos, idėjų istorijos ir religijos filosofijos aukštumas. Tačiau filosofas gerai žinomas ir kaip eseistas, publicistas ir net beletristas.Per televiziją skaitytų paskaitų cikle „Mini paskaitos apie maksi dalyku..

Mokomoji knyga „Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai“ skirta studentams ir doktorantams, rengiantiems savarankišką mokslo tiriamąjį darbą – kursinį, bakalauro, magistro ar doktoranto. Ji supažindina su bendrąja mokslinio darbo rengimo metodika, svarbiausiais principais, kuriais būtina remtis norint sėkmingai parengti savarankišką mokslo tiriamą..

Islamas yra religija, apie kurią šiandien kalbama daugiausia, tačiau šios kalbos neretai būna ne dvasinio, o politinio pobūdžio. Islamo pasaulis priešpriešinamas ne kitoms religijoms, o Vakarų pasauliui kaip ne vien religinių, bet ir politinių vertybių sferai. Šiuo metu tradiciškai apie islamo pasaulį kalba..

Žmogų šiurpuliais nukratančiai staugia garo laivų sirenos Kauno prieplaukoje, spjaudo tamsių dūmų kamuolius į žydrą padangę, keleiviai skuba lipti ant denio. Bėgioja sušilę upeiviai. <…> Sparnuotas garlaivis atsipalaiduoja nuo kranto, šnypščia garas, poros trejeto nosinaičių mostagavimas ore, gal viena antra..

Lenkiškai rašęs poetas bei publicistas Vladislavas Sirokomlė 1860 metais parašė ir po metų Vilniuje išleido Lietuvos kraštotyros ir kelionių įspūdžių knygą „Nemunas nuo versmių iki žiočių“, kurią į lietuvių kalbą 1922 metais išvertė Vasario 16-osios Akto signataras, diplomatas Kazys Bizauskas. 1933 metais knyga išleista Kaune, o 1991 metais – Vilni..

..

Knygoje nagrinėjamas 1435 m. rugsėjo 1 d. įvykęs Pabaisko (Ukmergės, Šventosios) mūšis, kuriame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė, padedama lenkų pulkų, įveikė Švitrigailos ir jam talkinusio Vokiečių ordino Livonijos krašto magistro kariuomenę. Mūšis analizuojamas ne tik karybo..