Ką reiškia būti emociškai nebrandžių tėvų vaiku? / A. Kurienė
Jie nelankstūs ir nelinkę keisti nuomonės. Jie neatlaiko streso. Jų veiksmus gena nepatogumo jausmas. Jie egoistiški. Jie yra įsitraukę ir susitelkę į save. Jie – emociškai nejautrūs.
Šiuos asmenybės bruožus, siejamus su „emocine nebranda“, išskiria klinikinės psichologijos mokslų daktarė Lindsay C. Gibson. Remdamasi ilgamete praktika, knygoje „Suaugę emociškai nebrandžių tėvų vaikai“ ji paaiškina, kodėl nebrandūs tėvai stokoja gebėjimo atsiliepti į svarbiausius savo vaikų emocinius poreikius.
„Kartais į savo tėvus objektyviai pažiūrėti nelengva, nes atrodo, lyg juos šitokiu būdu išduotume. Bet tai nėra mūsų tikslas. Šioje knygoje pats svarbiausias mūsų siekis yra ne pažeminti ar išduoti tėvus, bet pagaliau juos pamatyti iš šalies, aiškiu žvilgsniu. Tikiuosi, kad greit įsitikinsite, jog emociškai nebrandūs tėvai čia aptariami turint konkretų tikslą – kuo geriau paaiškinti šitokio tėvų ribotumo priežastis <...> Ramesniu žvilgsniu panagrinėję šį ir kitus tėvų polinkius, kur kas geriau suprasite daugybę dalykų apie save ir savo gyvenimo istoriją. Veikiausiai apie daugelį šių dalykų iki šiol nebūsite nė susimąstę “ - Lindsay C. Gibson (p. 46, 2022).
Vaikų ir paauglių psichoterapeutė Aušra Kurienė antrina, jog ryškūs emocinės nebrandos (kitaip – emocinio nejautrumo, neadekvatumo) simptomai – stiprus, nevaldomas emocijų išgyvenimas, kurį lydi atsakomybės neprisiėmimas už savo veiksmus. Tokiame santykyje augantys vaikai susiformuoja tam tikrus išgyvenimo įpročius.
„Visi mes gimstame su poreikiu artimam ryšiui, o vaikams to ryšio reikia ypatingai. Su emociškai nebrandžiais ar neadekvačiais tėvais augantys vaikai ieško savo būdų, kaip gauti iš tėvų tai, ko jiems reikia. Vienas iš būdų – dramatizuoti. Jeigu mama ar tėtis labai dramatizuoja įvykius, vaikai irgi perima šį mechanizmą emocinei šilumai gauti. Jie bando padaryti savo skausmą dar didesnį ir tokiu būdu gauti užuojautą“, – kalba psichoterapeutė.
„Dėmesingumo ir emocinio artumo nestokojantys santykiai sudaro vaiko saugumo pojūčio pagrindą. Deja, emociškai nebrandūs tėvai emocinio artumo reikalaujančiose situacijose dažniausiai pasijunta pernelyg nejaukiai, todėl su vaikais nesukuria taip reikalingo emocinio ryšio. Vaikystėje išgyventa tėvų nepriežiūra ir atstūmimas gali neigiamai paveikti augančio žmogaus pasitikėjimą savimi ir gebėjimą kurti santykius suaugus, nes tokie žmonės ima atkartoti tas pačias įsisenėjusias ir į neviltį varančias elgesio struktūras, o tada pradeda save kaltinti už tai, kad nesijaučia laimingi. Netgi suaugusiojo pelnyti pasisekimai negeba iki galo panaikinti anksčiau gyvenime stokoto ryšio su tėvais pasekmių.“ - Lindsay C. Gibson (p. 44, 2022).
Kuo skiriasi „brandus“ savęs pažinimas nuo „nebrandaus“? Kodėl dalis suaugusiųjų niekada iki galo nesubręsta? Ir kokią trauminę patirtį neša nebrandžių tėvų namuose užaugę vaikai?
Knyga: https://vaga.lt/suauge-emociskai-nebrandziu-tevu-vaikai
Kviečiame klausytis pokalbio: https://youtu.be/VVoCm0ZkOLc