Valstybingumo studijų centras

Politinės filosofijos pradininko Platono vėlyvasis dialogas „Politikas“ atskleidžia skaitytojams ne tik Platono politinės minties raidą, lyginant su garsiuoju dialogu „Valstybė“, bet ir aptaria per visą žmonijos istoriją aktualumo neprarandančius klausimus. Kas yra politika? Kokio specifinio žinojimo ji reikalauja? Kas skiria politiką nuo visų kitų..

XX a. marksizmui patyrus katastrofišką nesėkmę, akademinė kairė ėmė dairytis naujo analitinio modelio. Juo tapo ciniška, radikaliai skeptiška postmodernizmo teorija, įkvėpta tokių filosofų kaip M. Foucault, J. Derrida ir F. Lyotard ir kiti. Šie ankstyvieji postmodernistai netikėjo tiesos pažinimu, o visuomenę suvokė kaip sukonstruotą iš galios ir p..

Stasys Šalkauskis (1886-1941) – vienas ryškiausią pėdsaką istorijoje ir lietuviškosios savimonės raidoje palikusių Lietuvos filosofų, pagrįstai laikomas lietuviškosios kultūros ir ugdymo filosofijos pradininku. Šiandieninėje Lietuvoje jo kūryba neatleistinai pamiršta. Veikalas „Dviejų pasaulių sandūroje“ parašytas 1917 ir išleistas 1919 metais Pary..

..

1920-1939 metų Vilniaus ir Pietryčių Lietuvos okupacija yra vienas mažiausiai tyrinėjamų ir visuomenei pažįstamų XX amžiaus Lietuvos istorijos etapų. Apie ją nemokoma mokyklose, nekalbama viešumoje. Tačiau keli šimtai tūkstančių lietuvių du dešimtmečius gyveno, dirbo, kūrė ir mėgino išsaugoti savo lietuvišką tapatybę šiame okupuotame krašte, buvo d..

Amerikiečių publicistės Mary Eberstadt straipsniai publikuojami The Wall Street Journal, TIME, The Mashington Post, National Revietu ir kituose žymiausiuose skirtingos pakraipos JAV leidiniuose. Naujausia jos knyga „Pirmykštis šauksmas. Kaip seksualinė revoliucija sukūrė tapatybės politiką"" (2019) plėtoja unikalų požiūrį į tai, kaip radikali pokar..

Prancūzų politikos filosofas Pierre`as Manent (1949) šioje trumpoje knygoje drąsiai ieško, kuo galima pagrįsti žmogaus teisių idėją, kaip įveikti žmogaus teises kamuojančius vidinius prieštaravimus, pagaliau kaip suderinti politinės tvarkos ir laisvės idealus. Šiose paieškose autorius atmeta mūsų dienomis įsivyravusias mąstymo dogmas, politinio kor..

Garsios gydytojos prof. Laimos Bloznelytės Plėšnienės eilėraščių rinktinė, skirta pradinių klasių moksleiviams. Knygelę puošia spalvingos iliustracijos, o autorės eilės kviečia gyvenimo džiaugsmui ir lengvam svajingam susimąstymui. ..

..

Juano Donoso Corteso (1809-1853) „Esė apie katalikybę, liberalizmą ir socializmą“ – politinės filosofijos lobynas, atveriantis naujus intelektualinius, kultūrinius ir politinius akiračius. Skaitant ir apmąstant autoriaus tekstus daugybė ginčų dėl pasaulio ir Europos likimo, demokratijos ir laisvės ateities nušvinta visai ki..

..

Rasa Čepaitienė (1971) – kultūros istorikė, sovietologė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Europos humanitarinio universiteto profesorė. Nors autorė yra ne vienos akademinės monografijos autorė ar bendraautorė, šia knyga „Nepolitkorektiška“ ji debiutuoja kaip publicistė bei eseistė. Į rinkinį „Nepolitkorektiška“ buvo atrink..

Harvardo universiteto ekonomikos ir Noterdamo universiteto teologijos mokslų daktarė Mery Hirschfeld savo knygoje „Akvinietis ir rinka. Žmogiškos ekonomikos link“ pateikia išsamią šiuolaikinės ekonominės mąstysenos analizę ir jos principų kritiką. M. Hirschfeld įtikinamai atskleidžia šiandieniniams ekonomistams būdingos filosofijos ir ja paremtų me..

Tomas Akvinietis (1225-1274) — iškiliausias viduramžių mąstytojas ir klasikinės politinės teorijos autorius, savo kūryboje unikaliai suderi¬nęs aristoteliško ir krikščioniškojo mokymo principus. Unikalią Tomo Akviniečio svarbą europinės civilizacijos raidai geriausiai liudija tai, kad jo filosofija XIX a. oficialiai paskelbta ir iki šiol laikoma Ba..

Pirmąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį pagrindinė idėja, suteikusi kryptį Lietuvos užsienio politikai, buvo vadinamoji euroatlantinė integracija – stojimas į NATO ir Europos Sąjungą. Kartu tai buvo ir šalies vidaus gyvenimą formuojanti jėga. Norėta „tapti europiečiais“, „grįžti į Europą“, nors niekada nebuvome nustoję jais būti ar iš jos išėj..

Lietuvoje ne pirmus metus stebima politinė ir informacinė kova dėl šeimos sampratos. Ar dar tikime, kad vyro ir moters santuoka yra geriausias ir siektinas šeimos modelis, kurį turėtų palaikyti ir skatinti valstybė? O gal visi šeimos modeliai yra vienodai geri? Tokia diskusija neatsirado iš niekur. Ją pagimdė pokario marksistinė seksualinė revoliuc..

Nepaisant nuopelnų valstybingumui ir gausios bei gilios politinės, kultūrinės ir filosofinės minties, Romualdas Ozolas (1939-2015) šiandieninės visuomenės yra pamirštas tiek kaip politikas, tiek kaip mąstytojas. Sąjūdžio kūrimas ir nepriklausomybės paskelbimas buvo R. Ozolo šlovės valanda, tačiau atkūrus valstybingumą jo ir vis..

..

Britų publicisto Edo Westo knyga „Įvairovės iliuzija“ – išsamus, dalykiškas ir lengvai skaitomas žvilgsnis į Europai ir Lietuvai naujai siūlomą multikultūrinės visuomenės modelį, tapusį viena svarbiausių Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos priežasčių. Knygos „Įvairovės iliuzija&ldquo..

Vytautas Sinica (1990) – politologas, Vilniaus universiteto doktorantas, beveik dešimtmetį rašantis politinėmis temomis Lietuvos žiniasklaidoje.  Autoriaus teigimu, mūsų šalyje formuojamas apolitiškas piliečių santykis su Lietuva. Koks tai santykis? Apolitiškas žmogus gyvena Lietuvoje, bet ji nėra ja..

Vytautas Radžvilas (1958) - filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, vienas aktyviausių Lietuvos politinio gyvenimo komentatorių ir kritikų. Keldamas principinius tautos ir valstybės būklės ir išlikimo klausimus, pasitelkdamas turitngč istorinį ir pasaulio politikos kontekstą, autorius kviečia pakilti virš kasdienių ne be pagrind..

Pilypas Žukauskas-Narutis (1920-2014) – vienas pagrindinių 1941 metų Birželio sukilimo organizatorių, antinacinės rezistencijos dalyvis ir Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys, inžinierius. Sovietinė okupacija užklupo P. Narutį studijuojantį Vytauto Didžiojo universitete, kur jis buvo Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas. Būdamas vos 21-e..