Daniilas Charmsas (Daniil Juvačiov, 1905-1942) – rusų absurdo literatūros klasikas. 1927 m. su bendraminčiais įkūrė „Realiojo meno susivienijimą“, skelbusį „naują pasaulėjautą ir naują meną“. Netrukus sovietų valdžia juos pavadino klasiniais priešais. D. Charmsas buvo suimtas, jam uždrausta publikuoti savo kūrinius, išskyrus eilėraščius vaikams. Už „kenksmingus“ pasisakymus 1941 m. išsiųstas į psichiatrinę ligoninę, kur, manoma, mirė iš bado Leningrado blokados metu.

Nors žinoma, kad Daniilas rašė daug, apie jo kūrybą pasaulis sužinojo tik septintojo dešimtmečio pabaigoje. Leidykla VAGA pristato geriausiai autoriaus kūrybą atspindintį apsakymų ir apysakų rinkinį „Nutikimai“, papildytą rašytojo Sigito Parulskio vertimu.

Pasaulio laikinumas, žmogaus trapumas, žmogiškųjų saitų irimas ir tragiškos to pasekmės – Daniilo Charmso kūrybą lydinčios temos.

„Kartą Orlovas persivalgė grūstų žirnių ir numirė. O Krylovas, sužinojęs tai, irgi numirė. O Spiridonovas numirė savaime. O Spiridonovo žmona nukrito nuo bufeto ir taip pat numirė. O Spiridonovo vaikai nuskendo kūdroje. O Spiridonovo senelė prasigėrė ir nuėjo šunkeliais. O Michailovas nustojo šukuotis ir jį apniko piktšašiai. O Kruglovas nupiešė damą, laikančią botagą, ir išsikraustė iš proto. O Perekrestovas telegrafu gavo keturis šimtus rublių ir taip išpuiko, kad jį ištrenkė iš darbo. Geri žmonės, bet nemoka tvirtai suimti save į rankas.“

„Nutikimuose“ gausu kuriozinių situacijų, komiškų ir juoktis verčiančių elementų. Tačiau visi jie tarp eilučių talpina nesusikalbėjimo, susvetimėjimo ir žmogaus menkumo, jo atskirties nuojautą.

„Vos tik užgiedojo gaidys, Timofejus iššoko pro langą į gatvę ir išgąsdino visus, kas tuo metu ėjo gatve. Valstietis Charitonas sustojo, pakėlė akmenį ir paleido jį į Timofejų. Timofejus kažkur pradingo. „Tai vikruolis!“ – ėmė šaukti žmonių banda, ir kažkoks Zubovas įsibėgėjo ir iš visų jėgų rėžėsi galva į sieną. „Ek!“ – šūktelėjo boba su ištinusiu žandu. Bet Komarovas tai bobai padarė tep lep, ir boba kaukdama nubėgo į tarpuvartę. Pro šalį krizendamas ėjo Feteliuškinas. Prie jo priėjo Komarovas ir tarė: „Ei tu, lašiny!“ – ir trenkė Feteliuškinui į pilvą. Feteliuškinas prisiglaudė prie sienos ir ėmė žagsėti. Romaškinas spjaudėsi pro langą iš viršaus, stengdamasis pataikyti ant Feteliuškino. Čia pat netoliese didžianosė boba su gelda mušė savo vaiką. O jauna storuliukė motina gražutę mergaitę trynė veidu į plytų sieną. Ant šaligatvio gulėjo mažas šunelis, susilaužęs savo plonytę kojelę. Mažas berniukas iš spjaudyklės valgė kažkokią šlykštynę. Prie bakalėjos parduotuvės stovėjo ilga eilė cukraus. Bobos garsiai barėsi ir stumdėsi rezginėmis. Valstietis Charitonas, prisigėręs denatūrato, stovėjo priešais bobas su prasegtomis kelnėmis ir kalbėjo negerus žodžius. Taip prasidėjo graži vasaros diena.“

Vieni ryškiausių leitmotyvų Daniilo Charmso rinkinyje – staigi mirtis ir atsistiktinė prievarta. Pasakojimai nukelia į Stalino valdomą Rusiją, kurioje regimas būties absurdas, beviltiškumas ir beprasmybė.

„Aš sakiau sau, kad matau pasaulį. Bet visas pasaulis mano žvilgsniui buvo nepasiekiamas, ir aš mačiau tik pasaulio dalis. Ir viską, ką mačiau, vadinau pasaulio dalimis. Ir aš stebėjau šių dalių savybes ir stebėdamas dalių savybes kūriau mokslą. Aš supratau, kad yra protingos dalių savybės ir yra neprotingos tų pačių dalių savybės. Aš skirsčiau jas ir daviau joms vardus. Ir, priklausomai nuo jų savybių, pasaulio dalys buvo protingos ir neprotingos. Ir buvo tokios pasaulio dalys, kurios galėjo mąstyti. Ir šitos dalys žiūrėjo į kitas dalis ir į mane. Ir visos dalys buvo viena į kitą panašios, ir aš buvau panašus į jas. Ir aš kalbėjau su šiomis pasaulio dalimis.

Aš sakiau: dalies trenksmas.

Dalys sakė: laiko kuokštas.

Aš sakiau: Aš taip pat trijų posūkių dalis.

Dalys atsakė: Mes – mažyčiai taškeliai. Ir staiga nustojau jas matęs, o po to ir kitas dalis. Ir išsigandau, kad sugrius pasaulis. Bet tuomet supratau, kad nematau dalių atskirai, o matau visas išsyk. Iš pradžių maniau, kad tai NIEKAS. Bet paskui supratau, kad tai pasaulis, o tai, ką mačiau anksčiau, buvo ne pasaulis. <...> “

Be apsakymų į „Nutikimus“ įtraukti tokie kūriniai kaip „Autobiografija“, „Senė“, „Iš dienoraščių“ „Malda prieš miegą“. Kūriniams būdingi beprasmiai dialogai, draminė kompozicija.

Daniilas Charmsas – ryški rusų absurdo literatūros figūra, einantis greta tokių autorių kaip Franzas Kafka, Eugene Ionesco ar Samuelis Beckettas. Pagal šio autoriaus kūrinius dramaturgas Oskaras Koršunovas sukūrė spektaklius „Senė“, „Jelizaveta Bam“ ir kt.

Daugiau skaitykite: Absurdo literatūros klasika Daniilo Charmso kūrybos rinkinyje „Nutikimai“. Alfa.lt