1994 m. pirmą kartą išleista britų urbanisto ir miesto studijų atstovo Charleso Landry’io (g. 1948) knyga Kūrybinis miestas: priemonės miestų novatoriams (angl. The Creative City: A Toolkit for Urban Innovators). Tai vienas svarbiausių šiuolaikinio Europos miesto tyrinėjimų, neprarandantis aktualumo ir įsibėgėjus XXI amžiui. Kūrybinis miestas – tai atvira, tolerantiška ir liberali erdvė įvairių socialinių, kultūrinių, technologinių, verslo, meno, mokslo praktikų sklaidai, netikėtoms urbanistinėms sintezėms ir sinergijoms, spontaniškiems atradimams ir eksperimentams. Kūrybinis miestas – tai daugelio Europos ir pasaulio miestų siekiamybė, gairė, orientyras, nutiesiantis kelią jau įsisenėjusių ir įsišaknijusių bei naujai iškilusių ir menkai gvildentų problemų sprendimams. Ši Ch. Landry’io koncepcija teikia iš esmės naują perspektyvą ne tik Europos didmiesčių, bet ir mažesnių šio Senojo žemyno miestų šeimos narių gyvavimui bei atsinaujinimui dabar ir ateityje. Vilnius, Ryga, Talinas, Varšuva, Minskas ir daugelis kitų sostinių bei miestų jau nebėra garsiausių Europos didmiesčių šešėlyje – jie drąsiai ir atkakliai skinasi kelią kaip kultūros, kūrybiškumo ir inovacijų centrai, sulaukiantys viso pasaulio dėmesio. Landry’io koncepcija teikia puikių transformacijos ir pokyčio galimybių net kultūriškai niūraus ir kūrybiškai sustabarėjusio įvaizdžio gaubiamiems posovietiniams ir posocialistiniams miestams, todėl ji tokia aktuali Rytų ir Vidurio Europos urbanistinėms erdvėms. Kūrybinis miestas ir jo formavimas – neatsiejama šiuolaikinių kultūros ir kūrybinių industrijų dalis, sulaukianti solidžių teorinių ir empirinių tyrimų bei atvira naujoms įžvalgoms ir idėjoms, taip pat reikalaujanti netradicinių, šiuolaikinę realybę atitinkančių urbanistinių sprendimų.
