Motinystė – intuityvi, instinktyvi? Ar jos reikia mokytis? Į ką verta atsižvelgti labiau – vyresniųjų kartų išmintį ar „Google“ rekomendacijas? Ir ką daryti, jeigu nei vieni, nei kiti patarimai neveikia?

Auginti vaikus greitų pokyčių, informacinio triukšmo bei didelio nerimo laikais yra nelengva. Norint nepasiklysti motinystės labirinte, svarbu klausytis savo širdies balso - sako tinklalaidės „Kalba mamos“ kūrėja, dviejų vaikų mama Marija Keršanskienė.

Čia pat ji priduria: „Bet, yra toks „kabliukas“ – šiais laikais nelengva klausytis tos širdies. Kai tiek daug knygų, laidų, pokalbių... Vien socialiniai tinklai atveria milžinišką srautą įvairiausioms temoms ir klausimams. Būna, susvyruoji: „ar aš gerai viską darau?“... Atsiduri kryžkelėje…“

Apie motinystės kryžkeles kalba ir radijo žurnalistė, knygos „Primirštas auklėjimo menas“ (2022) autorė Michaeleen Doucleff. Pasak jos, didžiausią galvos skausmą dabarties tėvams kelia vaikų auklėjimo instrukcijos (neretai – prieštaringos), kurių gausu mūsų kultūroje.

„Vakarų kultūra yra gana jauna vaikų auklėjimo atžvilgiu. Pasauliniame vaikų auklėjimo kontekste atrodome naivūs. Dauguma mūsų pasitelkiamų metodų taikomi ne daugiau nei šimtą metų, o kai kurie – vos kelis dešimtmečius. Šios praktikos jokiu būdų nėra „laiko patikrintos“. Dažnai mūsų patarimai iš kartos į kartą taip apsiverčia aukštyn kojom, kad gali apsvaigti galva“, – rašo autorė.

Todėl svarbu kritiškai vertinti bet kokį, su auklėjimu susijusį turinį. „Net jeigu nuomonė sutampa, stengiuosi nepriimti visko už gryną pinigą, nes, žiūrėk, viename puslapyje sutapo, o kitame – jau nebe. Būdama mama penkerius metus suprantu, kad tėvystėje yra daug savito, autentiško požiūrio“, – antrina laidos pašnekovė Marija Keršanskienė.

Šio pokalbio temą diktuoja M. Doucleff knyga „Primirštas auklėjimo menas“. Jos autorė su savo trejų metų dukrele išsiruošia į kelionę pasisemti vaikų auklėjimo meno patirties trijose itin pažeidžiamose pasaulio bendruomenėse – aplanko majų šeimas Meksikoje, inuitų šeimas už poliarinio rato ir hadzų šeimas Tanzanijoje. „Kiekvienai kultūrai šioje knygoje skiriama po atskirą dalį. Susipažinsime su keliomis šeimomis ir jų kasdieniais įpročiais. Pamatysime, kaip tėvai rytais suruošia vaikus į mokyklą, kaip vakarais guldo juos miegoti ir kaip motyvuoja dalintis, maloniai elgtis su broliais ir sesėmis bei prisiimti naujų atsakomybių pagal jų individualią raidą. Be to, mesime šioms supermamoms ir supertėčiams iššūkį, auklėjimo galvosūkį, kurį jie spręs prieš mūsų akis.“ Sekdama įkvepiančiu senųjų civilizacijų palikuonių pavyzdžiu – kurti santykius su vaikais bendradarbiaujant, o ne kontroliuojant, pasitikint, ne gąsdinant – tokius pat tėvystės metodus ji pradeda taikyti savo vaikui ir netrunka pastebėti stulbinamų rezultatų.

„Šiuolaikiniai vaikų auklėjimo patarimai turi vieną didelį trūkumą. Absoliuti dauguma jų kyla iš euroamerikietiškos perspektyvos. <...> Todėl amerikiečiai mamos ir tėčiai temato auklėjimo būdų platybes pro rakto skylutę. Šis siauras požiūris ne tik užstoja daug įspūdingų (ir naudingų) vaizdų, bet lemia ir ilgalaikes pasekmes: tai viena priežasčių, kodėl vaikų auginimas šiais laikais sukelia tiek įtampos ir kodėl vaikai JAV pastaraisiais dešimtmečiais auga vienišesni, nervingesni ir labiau prislėgti.“

Pokalbis įrašytas 2022-07-08 VAGA studijoje.

Knyga: https://vaga.lt/primirstas-auklejimo-menas 

Kviečiame klausytis pokalbio: https://youtu.be/0H0Cuhc7tVA