Dėl religijos ir politikos vyksta karai, konfliktuoja draugai, skiriasi poros. Šiomis temomis nepriimta kalbėti geroje kompanijoje – jos labiausiai kiršina. Knygos „Teisusis protas“ autorius Jonathanas Haidtas kalba būtent apie tai. Jis svarsto, kodėl kairieji ir dešinieji, konservatoriai ir liberalai taip skirtingai supranta, kas yra teisinga ir kas klaidinga, ir klausia: ar gali įvykti stebuklas, kad skirtingų pažiūrų žmonės sutartų?
25-erius metus tyrinėjęs moralės psichologiją, J. Haidtas parodo, kad morale grįsti sprendimai kyla ne iš proto, o iš nuojautos. Kitaip tariant, žmonės priima sprendimus akimirksniu, intuityviai, o paskui ieško racionalių argumentų jiems pagrįsti, kad liktų teisūs. Toks elgesio mechanizmas veda į nesutarimus. Laikydamas moralę būtina civilizacijos sąlyga ir pripažindamas, kad žmonės yra ne tik yra moralūs, bet ir moralizuojantys gyvūnai, J. Haidtas paaiškina, ką daryti, kad priešingų pažiūrų individai bendradarbiautų, nes dėl svarbiausių klausimų sutarti jie vis dėlto gali. Jei esate pasiruošę pyktį iškeisti į supratimą, o visažinių kaukes – į nuostabą, „Teisusis protas“ skirtas kaip tik jums.
Jonathan Haidt (g. 1963) – Jeilio universiteto absolventas, socialinės psichologijos tyrėjas, mokslų daktaras, etinės lyderystės profesorius Niujorko universitete. Daugiausia dėmesio skiria moralės temoms – tiria kultūrines moralės variacijas ir jų raidą. Pagal žurnalų „Foreign Policy“ ir „Prospect“ 2012–2013 m. surengtų apklausų rezultatus yra patekęs tarp 100 įtakingiausių pasaulio mąstytojų. Parašė penkias populiarias negrožinės literatūros knygas, lietuviškai iki 6iol buvo išleista „Laimės hipotezė“ (2011).
J. Haidto tyrimai sukėlė revoliuciją moralės psichologijoje. Jei norite sužinoti, kodėl kiti ¬¬¬su jumis nesutinka, skaitykite „Teisųjį protą“.
Klinikinis psichologas ir Kembridžo universiteto profesorius Simonas Baronas-Cohenas
