Autoritarinis juokas. Politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje

 „Autoritarinis juokas“ skirtas satyros ir humoro žurnalo „Šluota“, vienintelio humoro žurnalo, leisto sovietų Lietuvoje lietuvių kalba, politinei istorijai. Po Sovietų Sąjungos okupacijos 1940 metais menininkai, rašytojai ir žurnalistai turėjo kurti valstybės remiamą sovietinį humorą ir tarnauti Komunistų partijai, kuri siekė formuoti sovietinius piliečius ir per populiaraus humoro kultūrą stengėsi įtraukti juos į valstybės valdymą.

Tačiau „Šluotos“ humoras buvo daugiakryptis. Jis atspindėjo Komunistų partijos platformas ir joms prieštaravo. Oficiali satyra ir humoras kūrė distopines sovietinės modernybės vizijas. 1988–1991 metais „Šluota“ tapo antisovietinio juoko forumu.

„Autoritarinis juokas“ atskleidžia Lietuvos visuomenės sovietizacijos ribotumą. Nors autoritariniai režimai formuoja kasdienybę ir siekia kontroliuoti privačius gyvenimus, autoritarizmas nugalimas ne tik revoliucijose, bet ir per kasdienines istorijas ir juoką.

* * *

Neringa Klumbytė, Majamio universiteto (JAV, Ohajus) profesorė, Havighursto centro Rytų Europos, Rusijos ir Eurazijos studijų Lietuvos programos direktorė. Ji yra monografijos Socialinis ir istorinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje: sampratos, patirtys ir kontekstai (2018) bendraautorė ir straipsnių rinkinio Sovietinė visuomenė vėlyvuoju socializmu, 1964–85 sudarytoja (2012, anglų k., kartu su Gulnaz Sharafutdinova). Klumbytės tyrimų temos apima politinį dalyvavimą autoritariniuose ir demokratiniuose režimuose, Holokaustą ir genocidą, tautiškumą, suverenumą ir socialinę atmintį, istorinį teisingumą bei populiarią politinę kultūrą.