Istorinės knygos

Tai knyga apie XVI a. italų mediką Niccolo Buccellą (m. 1599), nuo 1576 m. ėjusį Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stepono Batoro, vėliau – Zigmanto Vazos pagrindinio gydytojo pareigas. Monografijoje analizuojamas medicinos studijų pobūdis Europoje lyderiavusiame Padujos (Venecijos respublika) universitete, medikų vaidmuo Italijos evangelizmo sąjūdyje, ..

Roko Subačiaus knygoje „Įžymūs ietuviai : istorijos ir kultūros kūrėjai" pateiktos įžymių lietuvių, palikusių ryškų pėdsaką tautos istorijoje ir kultūroje, biografijos. Tai Mindaugas ir Morta, Vytautas Didysis, A. Kulvietis ir M. Mažvydas, K. Donelaitis, S. Daukantas, M. Valančius, J. Kudirka, M.K. Čiurlionis, J. Basanavičius, Maironis, J. Marcinke..

Diversity is usually discussed in terms of different ethnic and religious communities co-existing in the same socioeconomic environment. However, when applying it to portray the life of one ethnic and religious group, the concept of diversity presents a very different perspective. This is the case when analysing the history of the remarkable a..

Šioje novatoriškoje knygoje Ilan Pappe pateikia įspūdingų archyvinių duomenų siekdamas parodyti, kad priverstinis vietos gyventojų išvarymas nuo pat pradžių buvo kertinis Izraelio įkūrimo ideologijos akmuo – strategija, įgyvendinama iki šiol. Išraiškingas istoriko pasakojimas, naujai atskleidžiantis 1..

Vokiečių feldmaršalas Walteris Modelis (1891–1945) žinomas kaip vienas sėkmingiausių Trečiojo reicho kariuomenės vadų. Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo pramintas „fiurerio ugniagesiu“, nes jo vadovavimo prireikdavo ten, kur padėtis atrodė beviltiška. Tačiau, nepaisant W. Modelio patirties ir kariško ..

Per šaltojo karo metais vykusią geopolitinę, ekonominę ir ideologinę Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos konfrontaciją abi valstybės rengė įvairias šnipinėjimo misijas, kad kuo daugiau sužinotų viena apie kitą. Slapčiausios ir pavojingiausios operacijos tuo metu buvo vykdomos po vandeniu. Ištisus dešimtmečius..

..

Herojus paprastai išaukštiname pagerbdami už atliktą milžinišką darbą, ypač valstybės kūrėjus, kurių pastangos apvainikuotos Lietuvos valstybės atkūrimu XX amžiaus pradžioje. Paprastai įvertiname Vasario 16-osios nutarimo signatarų, pirmosios vyriausybės narių, viceministrų, pasiuntinių, slaptųjų pasiuntinių, derybininkų konkre..

Šiais laikais istorinės tapatybės formavimasis svarbus ne tik pačios tautos savimonei, bet daro įtaką ir tarpvalstybiniams santykiams, žmonių bendravimui ir net šalių ekonominei politikai. Leidykla „Briedis“ išleido išskirtinę knygą apie praeities įvykius – „XX amžiaus Lietuvos ir Pasaulio istorij..

Knygoje gana detaliai aprašomi kovos veiksmai Baltijos šalyse 1941 m., vėliau vykdytas žydų genocidas, vietinių policijos batalionų veikla, lietuvių, latvių ir estų pastangos laviruoti, kebliomis sąlygomis atkakliai siekiant savarankiškumo, pasakojamos estų ir latvių SS legionų atsiradimo peripetijos. Didelė knygos dalis skirta kovos veiksmams 1944..

Šis leidinys atskleidžia Lietuvos žydų, dalyvavusių kuriant valstybę 1918-1940 m., istoriją. Lietuvos žydų bendruomenė atsidavusiai prisidėjo šiame procese, po caro valdžios suvaržymų įžvelgdama galimybę gyventi laisvoje respublikoje. Naują valstybę fronte gynė žydai-savanoriai. Jos pamatus stiprino žydai-politikai, žydai-verslininkai, žydai-teisin..

Itin plačiai prigijęs yra manymas, kad per 50 sovietų okupacijos metų buvo tiesiogiai engiama (lietuvių) tauta, (nesėkmingai) meginant ją paversti (tik) liaudimi. Tokiu atveju nuoseklu manyti, kad tautinės kultūros formos anuomet reiškusios jei ne pasipriešinimą sovietizmui, tai bent rimtą atsparą jam.  Ir štai jums pra&sc..

Skaitytojams pristatomos knygos autorius Bronius Krikštopaitis – vienas iš kelių pirmųjų nepriklausomos Lietuvos diplomuotų jūrų kapitonų, išėjusių aukštuosius mokslus užsienyje ir ten įgijusių laivavedžių teorijos ir praktikos žinių. Jis buvo pasiryžęs skirti savo gyvenimą jūrai, tikėjo, kad Lietuva turi ir gali būti jūrinė valstybė. Knygoje sugul..

Šios knygos viršelyje – Julius Indrišiūnas. Lietuvos nepriklausomybės karo (1919–1920) dalyvis, mūšiuose pelnyto Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, teisininkas, XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje dirbęs Kauno apygardos teismo vyresniuoju notaru, o vėliau tapęs Seimo nariu, Seimo pirmuoju vicepirmininku ir finansų ministru. Deja, sovietinės valdži..

Vilniaus universitetas – neatskiriama Vilniaus ir jo senamiesčio dalis, žinoma kiekvienam vilniečiui. Turistams, miesto svečiams tai vienas pagrindinių lankomų objektų, be Gedimino pilies, arkikatedros, rotušės, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Seniausia Lietuvos aukštoji mokykla išsaugojo ne tik istorinius pastatus, bet ir daug spalvingų čia be..

Šioje žinomo baltarusių istoriko Vladimiro Bešanovo knygoje aprašomi „didžiojo tėvynės karo“ 1943-iųjų įvykiai. Joje daugiausia dėmesio skiriama vokiečių 6-osios armijos katastrofai prie Stalingrado – žiemą ir Vermachto pralaimėjimui vadinamajame Kursko mūšyje – vasarą.  Autorius, remdamas..

En s’appuyant sur les derni?res recherches et les sources disponibles, ce livre s’efforce de revoir l’histoire dramatique de la Lituanie de 1918 ? 1953. La premi?re partie relate la situation de la Lituanie en 1918. L’auteur raconte comment, apr?s son indépendance, le pays s’est construit et a fait face aux différents défis qui l’attendaient. ..

Išvykdamas iš bet kurio pasaulio miesto susigriebi - gi neturėjai fotoaparato ar nespėjai nufotografuoti mielų, į atmintį įstrigusių vaizdų. Karštligiškai puoli ieškoti atvirlaiškių - bet spėji surasti tik mažą dalį tų, kurių norėtum. Į rankas vėl papuola kelionių vadovai - bet jie skirti atvykstančiam, o n..

Lietuvos Taryba 1918 02 16 remdamasi tautų apsisprendimo teise, kurią akcentavo JAV prezidentas Vudrou Vilsonas 14 punktų kalboje 1918 01 08 kongrese, ir lietuvių kviestinių 1917 09 18–22 Vilniaus suvažiavimo nutarimu, paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje. Po 123 metų okupacijos (1795–1918 m.) Lietuva ..

Šį istorinį romaną 1841 m. lenkų kalba išleido Vilniaus leidėjai ir spaustuvininkai Adomas ir Juozapas Zavadskiai. Romano veiksmas vyksta 1599–1600 m. Vilniuje, kai Lietuvos visuomenėje plito protestantizmas, daugėjo neramumų, kruvinų konfliktų. Mirus paskutiniam Slucko kunigaikščiui Jurgiui Olelkaičiui, jo duktė Sofija paveldėjo Slucko ir Kapyliau..

Iš daugybės šaltinių – oficialių dokumentų apie operacijas, dienoraščių, pasakojimų, atsiminimų ir laikraščių – suaustoje knygoje įtraukiamai pasakojama apie 1950–1953 m. Korėjos karą, skvarbiu žvilgsniu analizuojami karo įvykiai, karių veiksmai. Knyga paremta žmonių, sukruvintoje Korėjos žemėje vadovavusių nedideliems daliniams, patirtimi. Negana ..

Žmogų šiurpuliais nukratančiai staugia garo laivų sirenos Kauno prieplaukoje, spjaudo tamsių dūmų kamuolius į žydrą padangę, keleiviai skuba lipti ant denio. Bėgioja sušilę upeiviai. <…> Sparnuotas garlaivis atsipalaiduoja nuo kranto, šnypščia garas, poros trejeto nosinaičių mostagavimas ore, gal viena antra..

„Keliai į Rusiją“ – tai amerikiečių profesoriaus Roberto Huhno Joneso istoriniais dokumentais grįsta knyga apie Jungtinių Amerikos Valstijų lendlizą – paramą Sovietų Sąjungai per Antrąjį pasaulinį karą. Autorius remiasi vertingais duomenimis iš JAV Valstybės departamento archyvų bei kitų vyriausybinių šaltinių, kur tik įmanoma, pateikia informacijo..

2011–2016 metais Lietuvoje su šeima gyvenęs vokietis istorikas ir miesto antropologas Felixas Ackermannas patyrusiu žvilgsniu skrodžia kiaurai posovietinės visuomenės fasadus: pastatų, žmonių viešo elgesio, valstybės institucijų, paslaugų, o svarbiausia – kalbų ir tapatybių. Apie Lietuvą autorius pasakoja kaip nepaprastai ..

Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 19..

Ši knyga vokiečių kalba Vakarų Vokietijoje pasirodė 1954-aisiais, neprabėgus nė dešimčiai metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Prisiminimai apie didžiausią žmonijos istorijoje ginkluotą konfliktą buvo dar labai ryškūs, o karo paliktos žaizdos – pernelyg skausmingos. Ji įdomi tuo, kad įvykiai nuo Vermachto įsiverž..

Knygoje LEMTIES BROLIAI trumpai aprašytos aplinkybės, nulėmusios skaudžius Lietuvos istorijos įvykius. Lietuvos politikų elgesį prieš 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos okupaciją ir po jos atspindi Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio ir paskutinio ministrų Tarybos posėdžio dalyvio, žemės ūkio ministro Juozo Audėno prisiminimai. Pat..

1939–1945 m. karas mums pateikė šūsnį keistų įvykių, tikrų galvosūkių, audrinančių istorikų vaizduotę. Surinkęs galybę unikalios istorinės medžiagos J. Hernándezas mėgina priartinti skaitytojus prie įvykių, kurie, nors karas baigėsi prieš šešis dešimtmečius, tebeskendi neaiškumų šešėliuose, o atsakymus į daugelį klausimų šalys nugalėtojos tebesaugo..

Mus su artimiausiais kaimynais latviais sieja bendra baltiška kultūra, gimininga kalba, panaši tautosaka. Nors esame giminės, apie latvių ir jų šalies istoriją, taip pat XX a. pirmosios pusės įvykius žinome nepakankamai. Latviai, lygiai kaip lietuviai, patyrė sovietų ir nacių okupacijas, tačiau kai kurie tų metų įvykiai kaimyna..

..

Lietuvių akademinės skautijos pradžių pradžios klausimai gali būti keliami su kantrybe, ramia pakanta, skeptiška išmintimi. Pirmiausia svarbu ieškoti kompromiso tarp bendrųjų atgimusios Vasario 16-osios Respublikos pilietinės visuomenės raidos bruožų (kaip vieno ryškaus atvejo analizė) ir neabejotino lietuviškos akademinės skautijos unikalumo, prik..

Tai buvo labiausiai įslaptinta užduotis visoje Vokietijoje. Tikslas: pašalinti Hitlerį. Vieta: slėptuvė, žinoma kaip Vilko irštva. Sąmokslo organizatoriai: aukščiausio rango vokiečių karininkai, susibūrę į pasipriešinimo judėjimą. Vykdytojas: pulkininkas Klausas fon Štaufenbergas – žmogus, padėjęs bombą Vilko irštvoje. Operacija: VALKIRIJA. Je..

Poeto Nobelio literatūrinės premijos laureato Czeslawo Miloszo ir Paryžiuje ėjusio garsaus mėnraščio „Kultūra“ leidėjo ir redaktoriaus Jerzy Giedroyco laiškai atspindi daugiau nei penkiasdešimties metų Vidurio ir Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo aktualijas, taip pat Cz. Miloszo gyvenimo, kūrybos, j..

Svarbesni valstybės įvykai visuomet užgožia ne tokius reikšmingus vietinius nutikimus – taip jau sukonstruotas istorijos laikrodis. Tačiau kartais pamirštama, kad didžioji laikrodžio rodyklė nebesisuktų, jeigu jo mechanizme nebūtų kad ir pačios mažiausios, vos matomos detalės. Ši knyga – apie viena tokių Lietuvos mozaikos detalių, šalies Šiaurėje e..

Henriko Šadžiaus monografijoje „Tautos drama”, istoriniu aspektu, analizuojamas ir nušviečiamas aktualus, naujausiųjų laikų istorijos mokslinių tyrimų objektas - XX a. lietuvių tautos istorijos stalinizmo epochos (1939-1953 m.) laikotarpis. Istorinėje apybraižoje nagrinėjama dar netolima ir neretai kontroversiškai vertinama mūsų tautos praeitis. Kn..