Franė ir Zujis

„Franė ir Zujis“ – du vienas kitą papildantys Jerome D. Salinger trumposios prozos kūriniai apie jauniausius Glasų šeimos narius - brolį ir seserį.

Franė, Badžio ir Seimūro jaunesnioji sesuo, nedideliame koledže studijuoja laisvuosius menus ir nori tapti aktore. Franei atgrasus ją supantis pasaulis - ji niekina ambicijų valdomus žmones, niekina bet kokia kaina šlovės ir pripažinimo siekiančius aktorius, niekina savim pasitikinčius dėstytojus. Jos vidinį konfliktą sustiprina perskaityta nežinomo XIX a. rusų rašytojo knyga. Joje kalbama apie nepaprastą maldos galią. Franę užvaldo ši knyga ir jos idėja, tačiau atsigręžusi į religiją ir su jaunatvišku maksimalizmu be tinkamo pasirengimo bandydama įvaldyti šią patirtį, vietoj dvasinės ramybės ir susitaikymo Franė išgyvena dar didesnę dvasinę krizę.

Antrajame kūrinyje pasakojama apie Franės brolį Zujį. Jis kartu su motina Besi bando suprasti Franės dvasinių pergyvenimų priežastis ir padėti jai. Zujis skaito keturių metų senumo laišką nuo brolio Badžio, kuriame pasakojama apie vyriausiojo sūnaus Seimūro savižudybę. Įkvėptas vyresniojo brolio susižavėjimo rytų mistikais jis bando padėti Franei susidoroti su jos neviltimi.

„Franė ir Zujis“ atspindi Salingerio susidomėjimą rytietiška filosofija ir ortodoksine krikščionybe. Ddvasinės dzenbudizmo temos atsispindi abiejuose kūriniuose. Ekspertai įvardina Franės istoriją kaip šiuolaikinę Dzen tipo pasaką, kurioje pagrindinė veikėja iš nežinojimo pereina į nušvitimą. Ši knyga laikoma ir moderniosios visuomenės atspindžiu – rašytojui itin svarbios herojų mintys ir jų pokalbiai, kurie vyksta visur: kavinėje, vonioje, svetainėje, telefonu.

Pirmą kartą šie kūriniai atskirai pasirodė „New Yorker“ žurnale 1955 m. ir 1957 m. Kartu jie išleisti 1961 m. - knygą J. D. Salingeris dedikavo žurnalo redaktoriui Williamui Shawn. Nors kritikai buvo skeptiški, knyga net pusmetį karaliavo „The New York Times“ bestselerių sąrašo viršūnėje.

'Galbūt, „Rugiuose prie bedugnės“ laikoma žymiausiu Salingerio kūriniu, bet man „Franė ir Zujis“ yra tikrasis jo šedevras. Trumpa, varginanti „knygiūkštė“ labiau „užknisa“ nei praturtina. Bet vienas dalykas garantuotas – abejingų ji nepaliks.“
Nicola Davis, The Guardian