Į pasaulį žiūri gyvatyčiai

Rytis ir Gytis yra žalčiukai, gimę tą pačią dieną, bet Gytis aštuoniomis minutėmis vyresnis. Broliams patinka traktoriai, ekskavatoriai, maži ekskavatoriukai ir buldozeriukai, jie svajoja kada nors turėti tikrus metalinius kardus. Dabar žaidžia tik plastikiniais. Galėtų būti aštresni, bet nesiskundžia – ir šių pakanka, jei nori nukirsti galvą jūrų pabaisai arba darželio auklėtojai – kobrai Larisai. Pasaulis, į kurį jie mėgsta žiūrėti susirangę ant akmeninės tvoros, yra didelis ir spalvotas, knibždantis raganų, maumų, piratų ir visokio plauko stebuklų.

„Į pasaulį žiūri gyvatyčiai“ – nauja Monikos Baltrušaitytės knyga vaikams. Šioje knygoje prabyla ne tik gyvatyčiai, bet ir voverės, kiaunės, netgi biotualetas, kuris kažko bijo. Žaismingame, magiškame vaikystės pasaulyje bendrą kalbą randa ne tik tradiciškai suvokiami gerieji personažai, bet ir tie, kuriuos įsivaizduotume kaip truputį blogesnius: piratas atsisako pašaukimo plėšikauti, susibičiuliavęs su mielu kačiuku, viena ragana geranoriškai sutinka nebenuodyti obuolių, o kita, užuot krėtusi raganybes, sprendžia kryžiažodžius. Parašyti šias pasakas autorę įkvėpė smagūs, netikėti, kupini intrigos pokalbiai su vaikais.