Lietuvos husaras

1583-iųjų metų pavasario pabaiga. Lietuvoje, visai neseniai pasibaigus karui su Maskva, pagaliau stojo taika.

Vienos iškiliausių lietuvių didikų giminės atstovas, ką tik aštuoniolikos sulaukęs Mikalojus Tryzna, įsivelia į painią ankstyvos meilės istoriją. Tėvai, norėdami išspręsti nemalonią situaciją, išsiunčia jaunuolį pas Radvilą Perkūną, kuris kaip tik tuo metu renka naują sparnuotųjų husarų būrį.

Tai, kas Mikalojaus tėvams atrodo kaip rami vos vienerių metų tarnyba, leisianti numalšinti sūnų kamuojančias jausmų audras, nuveda jaunuolį įspūdingų nuotykių, negailestingų kovų, netikėtų žabangų ir painių intrigų kupinu keliu. Du kartus apsilankęs Maskvoje, patyręs tiek susirėmimų, kovų ir dvikovų, kad kitam didikui užtektų visam gyvenimui, Mikalojus Tryzna ne tik atlieka ryškų vaidmenį sudėtinguose karaliaus Stepono Batoro planuose, kuriais siekta visam laikui pašalinti Maskvos grėsmę, bet ir suranda tiek tikrą draugystę, tiek tikrą meilę.

„Lietuvos husaras“ – istorinis nuotykių romanas apie XVI amžiaus pabaigos Lietuvą, jos didikus ir karius, kovas dėl valstybės ateities ir jauną žmogų, kuriam tenka suaugti daug greičiau, nei tikėjosi. Romualdas Drakšas skaitytoją nukelia į laikus, kai Lietuvos vardas kaimynams vis dar kelia pagarbą ir baimę, krikščioniškasis tikėjimas gyvuoja greta dar neužmirštų senųjų dievų, o Lietuvos žemėse skamba lietuvių kalba.

Romualdas Drakšas – rašytojas, teisininkas, advokatas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto profesorius, romanų „Romos priešai“, „Smolensko pulkai“, „Hunų priešai“, „Demonas“, „Maskvos chano sargybinis“ autorius. Jo kūriniuose istoriniai įvykiai ir tikros asmenybės susipina su išgalvotų veikėjų istorijomis, o kruopščiai atkurtas laikmetis tampa gyvo ir nuotykių kupino pasakojimo dalimi.