Bikfordo pasaulis

Jaunesnysis matrosas Charitonovas po penkerių tarnybos Japonijos jūroje metų apleidžia baržą, kurios jau du mėnesius nelankė nei priešai, nei saviškiai. Kad nebūtų apšauktas dezertyru, be priežiūros palikusiu dinamito krovinį, sujungia krūvon keletą didžiulių Bikfordo virvelės kamuolių, uodegėlę prisuka prie dinamito briketo, prisiriša prie kuprinės kitą virvelės galą ir ją tempdamas išeina ieškoti, kam prisiduoti. Keliauja raudonbarzdis matrosas per taigą, Uralo kalnus, žingsniuoja savaites, mėnesius, metus ir negali suprasti, ar pasibaigė karas ir, jei taip, kas galų gale nugalėjo? Atsakymo nežino ir pakeliui sutikti keisčiausi personažai: pakvaišęs generolas, dvylika metų tūnantis nematomų priešų apsuptyje; orkestro muzikantai, įkalinti Muzlage ir kasdien repetuojantys „Entuziastų maršą“; Sibiro miškuose pasiklydusio lėktuvų pakilimo tako sargas ar į vietinį pilietinį karą įsitraukę kaimiečiai. Fantasmagorišką atmosferą stiprina aukštai danguje kokiatiknori kryptim skriejantis dirižablis ir akliną tamsą skrodžianti didelė juoda prožektorininkų mašina.