Nerimo anatomija. Kaip suprasti ir įveikti kūnišką baimės reakciją

Garsi psichiatrė dr. Ellen Vora siūlo naują požiūrį į nerimą – paaiškina, kaip jis pasireiškia kūne ir prote, ir parodo, ką galime padaryti, kad jį įveiktume.

Nerimas kamuoja daugiau nei 40 mln. amerikiečių, o po COVID-19 pandemijos šis skaičius dar labiau išaugo. Nors konvencinė medicina nerimą dažniausiai linkusi laikyti „galvos“ problema – siejama su smegenų chemija ir psichologija, – iš tiesų jo ištakos neretai slypi kūne.

Knygoje „Nerimo anatomija“ holistinė psichiatrė dr. Ellen Vora siūlo radikaliai permąstyti požiūrį į nerimą ir psichikos sveikatą. Emocinis ir fizinis diskomfortas, kurį patiriame – nemiga, smegenų rūkas, skrandžio skausmai, nervingumas, – dažnai yra kūno stresinio atsako pasekmė. Šią fiziologinę būseną gali sukelti tiek sudėtingi išgyvenimai, tiek iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi veiksniai, pavyzdžiui, mityba ar technologijų naudojimas.

Gera žinia ta, kad šis iš kūno kylantis nerimas, kurį dr. Vora vadina apgaulingu nerimu, yra lengvai įveikiamas. Kai įsiklausome į kūno poreikius, išliekantys simptomai, pasak autorės, nebėra laikomi sutrikimu – veikiau skubiu vidiniu raginimu. Toks tikrasis nerimas tampa perspėjimu, kad kažkas mūsų gyvenime, santykiuose ar platesniame pasaulyje yra išsiderinę.

Praktiška, informatyvi ir kupina vilties „Nerimo anatomija“ – pirmoji knyga, taip išsamiai paaiškinanti nerimo kilmę ir siūlanti aiškų gijimo bei asmeninio augimo kelionės žemėlapį.