Mano kalėjimai Lietuvoje

„Mano kalėjimai Lietuvoje“ – tai gyvi ir spalvingi prancūzo Georges’o Matoré (1908–1998)

prisiminimai apie Lietuvoje praleistus metus ir čia sutiktus žmones. Autorius pasakoja savo

dramatiškus nuotykius, patirtus nuo 1938-ųjų spalio, kai atvyko į Klaipėdą dėstyti prancūzų

kalbos, iki 1943-ųjų kovo, kai patyręs sovietų ir nacių okupacijos išbandymus su žmona

lietuve grįžo į Paryžių.

Šia knyga, kaip ir kita savo veikla Lietuvos labui, Matoré siekė išsklaidyti prancūzų

visuomenės ir kitų vakariečių iliuzijas dėl Sovietų Sąjungos ir ištraukti iš užmaršties

Vakarams mažai pažįstamą šalį, ką tik atkūrusią nepriklausomybę.

Georges’as Matoré (Žoržas Matorė, 1908–1998) – prancūzų kalbininkas, leksikologas. Po studijų Paryžiuje, Rytų kalbų institute, 1938 m. jis atvyko į Lietuvą dėstyti prancūzų kalbos ir literatūros. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo suimtas NKVD ir, apkaltintas šnipinėjimu, kalėjo Šiaulių ir Kauno kalėjimuose. 1941 m. prasidėjus karui ir Birželio sukilimui iš kalėjimo ištrūko. Nacių okupacijos metais buvo trumpai sulaikytas gestapo. 1943 m. su žmona vilniete Jane Mačiukaite (1913–1965), knygoje vadinama Aldona, jam pavyko grįžti į Paryžių pas tėvus. Jiedu susilaukė dukters ir sūnaus. Janė, deja, anksti mirė.

G. Matoré dėstė Sorbonos ir Bezansono universitetuose, 1946 m. gavo filologijos daktaro laipsnį. Parašė leksikologijai skirtų veikalų, suredagavo žodynų.