Mėmelis

Šešiolika metų Klaipėda buvo Lietuvos – bet niekada nebuvo lietuviška. Vokiškas uostas prie Baltijos, kurį Kaunas paėmė apsimesdamas, o Berlynas atsiėmė per vieną dieną. Tarp tų dviejų melų tilpo viskas: kontrabanda, spiritas, geltonosios knygelės, šnipai ir svastikos.

Naujoji „Laukinės Lietuvos“ serijos knyga nukelia tave šimtą metų atgal – į miestą, kuris gyveno pagal savo taisykles. Kur pinigai kalbėjo garsiau nei įstatymai, kur viename turguje skambėjo trys kalbos, o virš rotušės kaskart plevėsuodavo kita vėliava.

Tai ne sausas istorijos vadovėlis, o sodrus, dokumentuotas pasakojimas apie tikrus žmones, tikras aferas ir tikrą kraują.

Knygoje rasi:

• Sukilimą, kurio nebuvo – kaip 1923-iaisiais Lietuva paėmė Klaipėdą persirengusi „sukilėliais“, slaptai palaiminta didžiųjų valstybių.

• Kontrabandininkų karalystę – apie dešimt tūkstančių žmonių, gyvenusių iš spirito, eterio ir sacharino, o muitininkus, sugaudavusius vos dešimtadalį prekės.

• Uosto dugną – rūkstančias smukles, gatvės merginas su geltonąja knygele ir naktinius valdininkų kutėjimus „Neptūne“.

• Šnipų pajūrį – dvigubus agentus, dėl kurių Kaunas skaitė nacių laiškus dar prieš juos išsiunčiant.

• „Mažąjį Niurnbergą“ – didžiausią to meto nacių teismą Europoje, surengtą Kaune dar 1934-aisiais, dar taikos metu.

• Dieną, kai viskas apsivertė – 1939-ųjų kovo 23-iąją, kai į uostą įplaukė Hitlerio karo laivas „Deutschland“ ir Klaipėda vėl tapo Mėmeliu.

Nuo gintaro imperijų ir džiazo iki išdavysčių, nušovimų ir keršto – Mėmelis atveria tą Klaipėdos pusę, apie kurią nutylėdavo padorūs laikraščiai. Miestas, kurio niekada iki galo neturėjome, bet kuris buvo įdomiausias visoje Laukinėje Lietuvoje.

Tikros tarpukario istorijos

Tai trečioji serijos „Laukinė Lietuva“ knyga – tikros tarpukario istorijos, kurių nerasite romantizuotuose pasakojimuose. Serija pasakoja apie skandalus, nusikaltimus, aistras, pogrindį, moralines krizes ir žmones, kurių gyvenimai atsidūrė tarp sensacijos, tragedijos ir istorijos.

Tai Lietuva be paradinio fasado – kurioje kunigai galėjo tapti įtariamaisiais, meilė – virsti šūviais, o viena gatvė – visos laikinosios sostinės nuodėmės simboliu.

Skaitykite visą „Laukinės Lietuvos“ seriją:

• „Nuodėmių gatvė“ – slaptoji laikinosios sostinės pusė. Garsioji Kauno gatvė, kur aistros neturėjo ribų, o nuodėmė buvo kasdienybė: 50 viešnamių, 500 moterų ir tikroji Kauno paslaptis.

• „Kunigas smaugikas“ – byla, sukrėtusi visą tarpukario Lietuvą. Tikra istorija apie tikėjimą, godumą ir meilužės žmogžudystę, dėl kurios teisiamųjų suole atsidūrė dvasininkas.