Meninio tyrimo suvesti. Žinojimo kontūrais

Monografijoje aptariamos meninio tyrimo atsiradimo prielaidos, apibrėžimo problema, santykis su menu ir mokslu, metodologijos ir kintančios tyrėjų ir kūrėjų tapatybės. Analizuojami meninio tyrimo pavyzdžiai doktorantūros programose Lietuvos šiuolaikiniame mene (Dainius Liškevičius, Artūras Raila, Indrė Klimaitė, Julijonas Urbonas ir kt.) ir įvairiuose tarpsritiniuose tyrimuose. Skaitant šią monografiją su 32 diagramomis ir 29 atvaizdais, neapleidžia klausimas, ar tai meninė monografija, ar mokslinis albumas. Ši monografija – tai vaikščiojimas žinojimo kontūrais mąstant, kada menas tampa tyrimu, ką jis sukuria ir kaip pristato savo procesus ir rezultatus. Taip pat – kaip jis gali išplėsti mokslinio tyrimo sampratą ir metodus. Kas tie, meninio tyrimo suvesti? Menas ir mokslas. Menininkai, mokslininkai, kuratoriai, kiti praktikai. Diagramos ir žemėlapiai, jungiantys į visumą sąvokas, kreives ir formas. Čia visi jie žinojimo kontūrais – linijomis, briaunomis, paraštėmis – suvesti į daugialypį diagraminį atlasą. Ši knyga – tai performatyvus veiksmas, siekiantis atverti meninio tyrimo sampratas ir jas demistifikuoti. Meninis tyrimas keičia disciplinų bei tapatybių ribas ir sudaro sąlygas hibridinėms praktikoms. Kur baigiasi menininko kompetencijos ir prasideda mokslininko, ir atvirkščiai? Koks tai tyrimo tipas? Spekuliatyvus, performatyvus, emocinis, vizualus, įkūnytas, praktika grįstas, intuityvus?